Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų susirėmimas dėl Lietuvos energetinių bendrovių gamybos ir tiekimo atskyrimo gali ilgam palikti mūsų šalį Rusijos įtakos zonoje.
Šiandien Vyriausybės nariai renkasi į neplanuotą pasitarimą. Ministrų kabinetui teks apsispręsti, kokią poziciją mūsų šalis pateiks Europos Sąjungos (ES) Nuolatinių atstovų komitetui (COREPER) dėl vadinamojo Trečiojo energetikos paketo sudedamosios dalies - gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių direktyvos.
Vienas svarbiausių paketo reikalavimų - atskirti elektros energijos ir dujų tinklų valdymą nuo tiekimo bei gamybos, be to, apriboti trečiųjų šalių įtaką ES. Tai itin aktualu Lietuvai, kuri priklauso nuo Rusijos energijos išteklių.
Lietuvos poziciją iš esmės mėginta suformuluoti dar per gegužės viduryje vykusį ministrų pasitarimą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad ne visos institucijos linkusios jos laikytis.
Konfliktas kilo, kai Užsienio reikalų ministerija Lietuvos nuolatinei atstovybei ES šiuo klausimu pateikė kitokią instrukciją, nei per Vyriausybės pasitarimą parengtas modelis. Pagal jį, parengtą Ūkio ministerijos, siūlyta laikytis pozicijos, kad taikant Trečiąją direktyvą Lietuva, kaip ir Latvija, Estija bei Suomija, galėtų prašyti išimties gamybos ir tiekimo atskyrimui. Toks siūlymas esą pateiktas ir Europos Komisijoje.
Lietuva, kaip ir kitos trys šalys, yra tapusios vadinamosiomis energetinėmis salomis, nes neturi energetinių jungčių su ES nei dujų, nei elektros tinklais bei yra priklausomos nuo vieno tiekėjo. Tiek elektros, tiek dujotiekių tarp Lietuvos ir Vakarų bei Šiaurės Europos jungtys geriausiu atveju atsiras po 2010 metų, tad greitai susitarti dėl gamybos ir tiekimo atskyrimo esą nepavyktų.
Seime jau užsimenama, kad Ūkio ministerija, kalbėdama apie pereinamąjį laikotarpį, taip gina interesų šalies bendrovėje „Lietuvos dujos“ turinčios Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ interesus. Kaip žinoma, šis Rusijos koncernas šiuo metu yra vienintelis dujų tiekėjas Lietuvai, be to, jis aktyviai priešinasi, kad jo tiekiamas produktas būtų perpardavinėjamas kitų nei jo suformuotos bendrovės.
Abejonių dėl „Gazprom“ įtakos Ūkio ministerijos pozicijai vakar kilo ir šią problemą svarsčiusiam Seimo Europos reikalų komitetui (ERK). „Per posėdį paaiškėjo, kad toliau išlieka aštrūs prieštaravimai tarp Užsienio reikalų ir Ūkio ministerijų. Pastaroji ministerija aiškiai palaiko „Lietuvos dujų“ pusę, - LŽ sakė Seimo ERK pirmininko pavaduotojas Petras Auštrevičius. - Ūkio ministerija neigia ginanti „Gazprom“ interesus, bet klausant susidaro kitoks įspūdis. Vyriausybė pagaliau turi imtis atsakomybės ir suformuluoti galutinę poziciją.“
Ūkio ministerijos atstovai situacijos plačiau komentuoti nelinkę. Kaip LŽ sakė šios ministerijos Energetikos išteklių departamento vadovas Vladas Gagilas, „Ūkio ministerijos pozicija yra tokia, kokia bus Vyriausybės pozicija“.
Teigiama, kad EK kol kas neturi receptų, kaip spręsti Baltijos šalių ir Suomijos problemą. Juolab kad Trečiasis energetikos paketas irgi turi savo priešininkų. Siūlymui dėl energetinių bendrovių gamybos ir tiekimo atskyrimo aktyviai priešinasi Prancūzija bei Vokietija, taip paremdamos Rusijos, per dujų tiekimo bendrovę „Gazprom“ siekiančios išplėsti savo įtakos zoną, interesus.
