Aplinkos ministerijai pasirodė, kad Lietuvoje – per daug medžių. Tad imtasi skubių permainų: valstybiniai miškai šiemet bus naikinami visu pajėgumu, o privatininkai galės kirsti medžius su niekuo nesitardami. Gamtos mylėtojai įtaria, kad miškus leisiantys niokoti įstatymai priimti kaip visada suveikus didžiulei lobistų įtakai ministerijoje.
Leidimų nebereikės
Posakio „pailsėti miško tankmėje„ jau ateinančios tautiečių kartos turėtų nebesuprasti. Nes Vyriausybė vakar palaimino dar spartesnį miškų naikinimą. Nuo šiol privatiems jų savininkams nebereikės lakstyti derinant leidimus dėl medžių kirtimo, nes šių tiesiog nebereikės. Prieš imantis darbų užteks atsakingoms institucijoms išsiųsti laišką su sakiniu, kad miškas bus kertamas.
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas sutiko papasakoti, kas naujo medkirčių pasaulyje. Jis tikino, kad lengviau naikinti miškus leista tik dėl švento tikslo – siekiant sumažinti biurokratiją Lietuvoje.
„Numatyti du svarbesni aspektai – privačių miškų savininkams, kurių valdos neviršija 3 hektarų, nebebūtų privaloma rengti miškotvarkos projekto. Be to, nesvarbu, kokio dydžio valda, retinimo ir einamiesiems kirtimams nebereikėtų leidimų. Jie būtų pakeičiami išankstiniais pranešimais. Jie galės išsiųsti juos registruotu laišku, nebereikės važiuoti į rajono centrą. Nes čia būtų ne pagrindiniai kirtimai, kurie daro didžiausią įtaką kirtimui, bet ugdomieji. Nuo to iš esmės niekas nepasikeis, tik sumažės administracinė našta miško savininkams“, – privalumus dėstė jis.
Pažeidimų nėra
V.Vaičiūnas įtikinėjo, jog „ilgametė patirtis parodė, kad kai yra retinimai, kokių nors piktnaudžiavimų, pavojų nėra„. Esą jei miškų kontrolės pareigūnas matys kokius nors pažeidimus, jis, be abejo, informuos miško savininką. „O patikrinti gali visada. Tad net ir norint sunku įžvelgti kažkokį pavojų“, – nuramino jis.
Paklaustas, ar tokias įstatymų pataisas „pramušė„ suinteresuoti asmenys, ar tai ministerijos atstovai sugalvojo patys, V.Vaičiūnas tvirtino, jog buvo atsižvelgta į „kitų šalių patirtį“, be to, esą ta pati tvarka jau kurį laiką galioja ir valstybiniams miškams – kirsti jiems tereikia noro.
Tačiau tai – dar ne viskas. Prieš kelias savaites aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas žiniasklaidai pasigyrė, jog iš urėdijų į biudžetą bus ištraukta apie 70 mln. litų. Nors iš pradžių aiškino, kad “rezultatai bus pasiekti be nuostolių miškams„, tuoj pat save paneigė pripažindamas: “numatyta padidinti kirtimus“.
Žala – nepataisoma
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Algimantas Salamakinas piktinosi ne tik tuo, kad tenkinami lobistų, o ne visuomenės interesai, bet ir tuo, kad tai daroma mulkinant žmones kalbomis apie biurokratijos mažinimą.
„Matau pavojų – mūsų kaimynai latviai padarė klaidą iškirtę beveik viską. Kodėl neimamas pavyzdys iš skandinavų, kurie ypač saugo savo miškus? O kai tai sugalvota siekiant padidinti įplaukas į biudžetą – aišku, jų šiek tiek padidės, bet biudžeto jos nepakeis. Todėl vaikantis vienadienės naudos žalos bus padaryta daug daugiau. O jei yra noras naikinti biurokratiją, tai čia – nearti dirvonai. Yra šimtai ne visiškai reikalingų kontroliuojančių institucijų. Bet tik ne čia. Biurokratijos naikinimu visada dangstomasi ten, kur yra didžiulis biznis", – neabejojo A.Salamakinas.
Jis sakė nesuprantantis, kodėl reikia lengvinti miškų kirtimus, kai jau dabar miškai retinami beveik be jokios priežiūros.
„Neabejoju, kad suveikė lobizmas. Nes miškininkų lobistai labai stiprūs. Iš to paties konteksto gimė ir įstatymai, leidžiantys statytis namus, kiti dalykai. Taip, iš to siekiama naudos. Į miškus veržiasi beatodairiškas liberalizmas, bet miškus turime išsaugoti ateities kartoms. Todėl komitete reikės tai aptarti, pasikvietus ministrą“, – žadėjo jis.
