Teisingumo ministerija (TM), registruodama religines bendruomenes, neprivalo analizuoti, ar joje teisingai atliekamos apeigos, nusprendė teismas, kuris nagrinėjo Kauno žydų religinės bendruomenės skundą, jog ministerija įregistravo "netikrus judėjus" - Kauno krašto judėjų bendruomenę.
Į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) kreipėsi Kauno žydų religinė bendruomenė, kuri nesutiko su TM sprendimu įtraukti Kauno krašto judėjų bendruomenę į tradicinių bendruomenių sąrašą.
Ministerijos sprendimui besipriešinantys žydai aiškino, jog Kauno krašto judėjų religinė bendruomenė negali būti pripažįstama kaip Lietuvos žydų tradicinės religinės bendruomenės dalis, nes jos sukūrimas prieštarauja iki 2-ojo Pasaulinio karo galiojusioms tokių bendruomenių steigimo tradicijoms bei specialioms visų judėjų pripažįstamoms judėjų gyvenimo taisyklėms.
Be kita ko, įregistruoti judėjai kaltinti tradicijų tęstinumo trūkumu ir pseudoreliginiais organizacijos tikslais.
Tačiau teismas nutarė, jog TM priėmė teisingą sprendimą, nes skundžiama žydų bendruomenė yra pateikusi visus reikiamus dokumentus, o ministerijos surinkti įrodymai patvirtina, kad ši bendruomenė yra tradicinė, judaizmą išpažįstanti bendruomenė.
"Ministerija neprivalo tikrinti, ar bendruomenė teisingai atlieka religines apeigas, nes tai yra vidiniai tos bendruomenės reikalai, į kuriuos valstybė nesikiša", - rašoma VAAT teisėjų kolegijos sprendime.
Kad naujoji religinė bendruomenė yra tradicinė, patvirtino ir platesnė Lietuvos žydų religinė bendrija, kuri vienija didžiąją dalį Lietuvoje veikiančių judėjų religinių bendruomenių, bei specialistai - profesorius dr. Šarūnas Liekis ir dr. Aušra Pažėraitė. Jie savo išvadose nurodė, kad Kauno krašto religinė bendruomenė laikytina tradicine.
Lietuvos Konstitucija nustato, kad vienos bažnyčios ir religinės organizacijos yra tradicinės, kitos vadinamos valstybės pripažintomis, o likusios neturi jokio ypatingo statuso ir yra tiesiog registruotos Teisingumo ministerijoje.
Pagal įstatymus, Lietuvoje egzistuoja 9 tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
Jas valstybės pripažįsta kaip Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį ir suteikia išskirtines teises, kuriomis galės naudotis ir Kauno krašto judėjų bendruomenė, jeigu jos priešininkai teismo sprendimo per 14 dienų neapskųs Vyriausiajam administraciniam teismui.
