„Apie tai galvojame, bet viskas priklausys tiek nuo finansinių galimybių, tiek nuo logikos, kodėl tą turėtume daryti, nes gydymo įstaigos turi labai aiškias sutartis, labai aiškias kvotas, jos reguliuoja savo pacientų srautus, ypač stacionarinių pacientų didžiąją dalimi gali reguliuoti“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas.
Kaip BNS informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), per pirmąjį šių metų pusmetį sutartinę sumą viršijo 37 gydymo įstaigos, suteikta paslaugų už 13,3 mln. eurų.
„Stacionarinės paslaugos pas mus šalyje dar yra ekonomiškai neefektyvios, ir skatinti šitų paslaugų teikimo mes nesiekiame“, – sakė ministras.
Sveikatos apsaugos ministerijos BNS pateiktais duomenimis, 2023 metais iš viso užregistruota 59,5 tūkst. išvengiamos hospitalizacijos atvejų Lietuvoje, tai sudarė 13 proc. visų aktyvaus gydymo stacionare atvejų.
A. Pečkausko teigimu, svarstant šių paslaugų apmokėjimą bus atsižvelgta ir į vykdomos reformos sukeltus pacientų srautų pokyčius.
„Jeigu matysime, kad visos centrinės arba regioninės gydymo įstaigos turi padidėjusių srautų, tada tikrai, matyt, turėsime labai aiškų pagrindą, kodėl turėtume imtis kokių nors viršsutartinių apmokėjimų“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
„Bet kai matome kol kas vieną gydymo įstaigą, kuri išskirtinai teikia daug tokių paslaugų, kai kita gydymo įstaiga tame pačiame mieste net nepasiekia sutarties vertės, natūralu, kad nebūtinai tai yra reformos pasekmė“, – sakė jis.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje rugsėjo mėnesį Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius sakė, kad dalis viršsutartinių stacionarinių paslaugų įstaigoje lieka neapmokėtos ne pirmus metus.
„Klinikose praėjusiais metais taip pat buvo didelė dalis neapmokėjimų, šiais metais už septynis mėnesius stacionarinės pagalbos viršplaninių paslaugų turime neapmokėtų už 9 mln. eurų“, – tvirtino R. Jurkevičius.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vadovas Tomas Jovaiša BNS sakė, kad remiantis ankstesnėmis patirtimis nuspręsta šiais metais stengtis neviršyti sutartinės sumos.
„Suteiktos viršsutartinės aktyvaus gydymo paslaugos metų pabaigoje (ministerijos – BNS) apmokamos ne visa apimtimi, o tik, pavyzdžiui, trečdalis jų. Tai leidžia padengti tik vaistams bei medicinos priemonėms skirtas išlaidas“, – teigė T. Jovaiša.
„Tai smarkiai riboja mūsų ilgalaikio planavimo galimybes didinti darbuotojams atlyginimus, įdarbinti papildomų specialistų ir efektyviai konkuruoti šių dienų sveikatos priežiūros darbo rinkoje“, – pridūrė jis.
Pernai 23 stacionarines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių stacionarinių paslaugų už 22,8 mln. eurų.
Vadovaujantis tuo metu galiojusia asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarka, joms sumokėta 8,8 mln. eurų už suteiktas viršsutartines stacionarines paslaugas.
