100 tūkstančių litų. Tiek Ūkio ministerija teigia paklojusi švedo Dago Deterio konsultacinei bendrovei „Detter&Co“, neva padėjusiai rengti skandalingai žlugusį „Visuomio“ modelį. Kur laikoma ta vertinga išgirtojo ekonomisto strategija? Pasirodo, jokios studijos nėra, mokėta už žodinius patarimus.
Kolegoms – skambūs žodžiai
Dar vidurvasarį išpeikęs valstybinių įmonių valdymą ir priekaištaudamas dėl neva menko jų pelningumo, naują įmonių valdymo modelį – „Visuomį“ ūkio ministras Dainius Kreivys pristatė partijos kolegoms Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijoje.
Po „Visuomio“ aptarimo įsivyravo mirtina tyla: konservatoriai nekomentavo, ką konkrečiai siūlė ūkio ministras, tik vieningai sutarė, kad toks valstybės įmonių valdymo modelis yra nepriimtinas.
„Respublikai“ pavyko sužinoti, kad į minėtą posėdį ministras atvyko tik su keliasdešimties popieriaus lapų ryšulėliu. Seimūnams buvo išdalyta seniai visuomenei žinoma valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų apžvalga ir penkių puslapių diagrama, atspindinti pagrindinius ministro kalbos akcentus. Konservatoriai laukė ne bendrų ministro žodžių – įmonėms turi vadovauti profesionalai, veikla turi būti skaidri ir atskirta nuo politikos, – o švedo D.Deterio ataskaitos, kurioje mūsų valstybės įmonių veikla būtų buvusi sumalta į miltus.
Tokie politikų lūkesčiai buvo pamatuoti. Mat dar rugpjūčio viduryje Ūkio ministerija viešai pasiskelbė beveik už 100 tūkst. litų sudariusi sutartį su švedų bendrove „Detter&Co“, kuri padės parengti strateginių valstybės valdymo įmonių veiklos planą. Kitaip sakant, konservatoriai vylėsi pamatyti D.Deterio darbo vaisius, kuriais remiantis ir buvo parengtas „Visuomis“.
Jokios švedo ataskaitos konservatoriai nepamatė. Tiesa, buvo pamaitinti kai kuria švediška statistika. Štai D.Kreivys teigė, kad ekonominio pakilimo metais, 2006–aisiais, Švedija iš valstybės valdomo turto gavo net 13,3 mlrd. litų dividendų.
Deja, D.Kreivys žiauriai klydo. To paties švedo D.Deterio tinklalapyje teigiama, kad tais metais Švedijos Vyriausybė kontrolinius akcijų paketus turėjo 42 bendrovėse, dar 13 bendrovių ji buvo dalininkė. Visų bendrovių konsoliduota apyvarta buvo maždaug 125 mlrd. litų, o grynasis pelnas – apie 20 mlrd. litų. Tačiau iš šių milijardinių lėšų į biudžetą dividendų pavidalu pateko tik... 13 milijonų litų.
Patarėjai gūžčioja
„Respublika“ panoro susipažinti su D.Deterio atliktais darbais ir paanalizuoti, kokia analize remiamasi siūlant visas valstybines įmones jungti į vieną koncerną.
„Mes studiją pristatėme Vyriausybei“, – Ūkio ministerijos skyriaus vedėja Laura Šebekienė teigė, kad yra tik vienas egzempliorius valstybei svarbaus dokumento.
Premjero patarėjas Mykolas Majauskas prisipažino pirmąkart girdintis apie kažkokią švedo atliktą studiją ir teigė žinantis tik apie Vyriausybei susipažinti pateiktą valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo strateginių priemonių planą. Patarėjo teigimu, su juo susipažinti bus galima tik „po neformalių diskusijų“.
Kitas premjero patarėjas Kęstutis Škiudas iš pradžių nusistebėjo, kodėl ieškoma D.Deterio studijos – taigi ji paviešinta dar vidurvasarį. Tai ta pati praėjusių metų įmonių metinė apžvalga. Tačiau priminus apie kitą, bendrą Ūkio ir Finansų ministerijų darbą prisipažino apie jokią studiją negirdėjęs.
„Tačiau švedas tikrai dirbo. Aš jį kelis kartus ministerijoje mačiau. Kaip jis atsirado? Greičiausia kas nors iš Ūkio ministerijos susitiko kokioje nors tarptautinėje konferencijoje“, – sakė K.Škiudas.
Ministerija keičia poziciją
Vyriausybėje neradus jokios švedo rašytos studijos apie mūsų šalies ūkį, kitaip prakalbo ir pati Ūkio ministerija.
Pasirodo, švedas, pasak L.Šebekienės, „padėjo suformuluoti turto valdymo strategijos principus ir Vyriausybei pateikti modelius, kaip valstybės turtas turi būti efektyviausiai valdomas“. Tačiau šis padėjimas pasireiškė ne kokiu nors Lietuvos ekonomikos analizės traktatu ar studija, o paprasčiausiomis konsultacijomis. Žodinėmis.
Kokie švedo žodžiu pasiūlyti „turto valdymo strategijos principai“ gulė į popieriaus lapus, Ūkio ministerija atskleisti nenori. Tai lieka paslaptis.
Kita ministerija džiaugiasi
Kadangi parengti naują valstybės turto valdymo strategiją buvo įpareigota ir Finansų ministerija, „Respublika“ švedo pėdsakų bandė ieškoti ir šioje valstybinėje institucijoje. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės atstovė Giedrė Balčytytė tvirtino, kad ekspertas D.Deteris „rašė ir pristatė specialią analitinę medžiagą, apžvalgas, specialiai suformuotus projektus“. Dar daugiau, jis ne tik teikė konsultavimo paslaugas, bet ir organizavo susitikimus su kitų valstybių atstovais.
Tačiau paprašius susipažinti su švedo „specialia analitine medžiaga“ buvo pasakyta kreiptis į Ūkio ministeriją. Kuri prieš tai buvo teigusi jokių raštiškų D.Deterio apžvalgų neturinti.
Informacija
Šnipštą iš užsienio konsultantų Lietuva perka jau ne pirmą kartą. Praėjusių metų spalį energetikos ministras Arvydas Sekmokas Seime džiūgavo iš susižavėjimo, ką per kelis mėnesius sugalvojo investicinio banko „N M Rotschild & Sons“ konsultantai.
Už pirmąjį konsultacijų etapą „N M Rotschild & Sons“ specialistai susižėrė 1,5 mln. eurų (apie 5 mln. 175 tūkst. litų), nors atliktoje studijoje, kuri tesudarė šešis puslapius su diagramomis, buvo pasakyti ir Lietuvos energetikams gerai žinomi dalykai.
Konsultantų studija prasideda banaliomis tiesomis apie valstybės tikslus energetikoje, o baigiamas naujos atominės elektrinės „pagrindinėmis verslo plano išvadomis“. Jų – tik šeši punktai.
Dar 2 mln. eurų (apie 6,9 mln. litų) „N M Rotschild & Sons“ gaus tuo atveju, jeigu atsiras strateginis investuotojas naujojo reaktoriaus statybai. Jei konsultantai investuotojo neras... antrosios porcijos pinigų negaus. Iki šiol investuotojo jie neieškojo, pasitenkino 5 milijonais.
Valdas KVEDARAS
