Ūkio ministerijos paruošta programa pribloškė Lietuvos banko vadovą, o Vyriausybė jos net nesvarstė. Programoje teigiama, kad Skandinavijos bankai kelia grėsmę šalies ekonomikai ir užsimenama apie lito devalvavimą.
Lietuvos banko pirmininkas Reinoldijus Šarkinas sakė, kad apie tokias išvadas girdi pirmą kartą. „Kur tokių durnių radot?“, - ironiškai klausė Lietuvos Banko vadovas.
Ūkio ministerijos ekspertų parengtoje ekonominio saugumo stiprinimo programoje teigiama, kad Skandinavijos kapitalas nestabilus ir kelia grėsmę Lietuvos finansų sektoriui.
„Lietuvos bankų sektorius yra labai susitelkęs ir priklauso nuo vieno užsienio regiono bankų. Investuotojai iš Skandinavijos per antrinius bankus užima apie 70 procentų rinkos. Todėl Šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui“, - rašoma programoje.
Su tokiais argumentais R. Šarkinas nesutiko. „Kaip jie gali būti nepatikimi? Jie yra rimti, vieni iš rimčiausių bankų. Jie mažiausia nukentėjo per turbulencijas, kurios vyko pasaulio rinkose. Skandinavijos bankai patyrė mažiausius nuostolius. Pas mus esantys bankai - visiškai patikimi“, - pasakojo R. Šarkinas.
Programą rengusios Ūkio ministerijos atstovai teigia suklydę. „Ir formuluotės, ir kai kurios tezės neišvengiamai turi būti tikslinamos ir tobulinamos. Kai kur buvo padaryta ir klaidų“, - sakė viceministras Vytautas Naudužas.
Programos rengėjams teko teisintis ir dėl paminėto lito devalvavimo. „Finansų krizės poveikis draudimų rinkai būtų gana reikšmingas - valiutos devalvavimas, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, ekonomikos recesija, krizė akcijų rinkoje“, - rašoma programoje.
Tuo tarpu R. Šarkinas piktinosi, kad nėra jokio pagrindo ne tik veiksmams, bet ir kalboms apie tai.
Ūkio viceministras su R. Šarkino nuomone sutiko. „Tokioje programoje apie tai nereikėtų kalbėti net hipotetiškai, nes visas makroekonominis kontekstas to neleidžia sakyti“, - sakė jis.
Vyriausybė net nesvarsčiusi programos grąžino ją perrašyti.
