Ketvirtadienį pristatydama šimtmečio renginius, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pabrėžė, kad vienas pagrindinių šimtmečio programos akcentų – bendradarbiavimas su taip pat šimtmečius švenčiančiomis Estija ir Latvija, todėl įvairūs renginiai vyks ir pačiose Baltijos šalyse, ir joms prisistatant užsienyje.
Pagrindiniais akcentais taps Baltijos valstybių simbolizmo dailės paroda Orsė muziejuje Paryžiuje, keliaujanti Kauno modernizmo paroda, dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojami koncertai Varšuvos, Berlyno, Birmingamo, Stokholmo salėse, taip pat akordeonisto Martyno Levickio, pianistės Mūzos Rubackytės koncertai, styginių kvarteto „Mettis“ ir pianisto Gabrieliaus Aleknos pasirodymai. Lietuvos vardas skambės ir Londono knygų mugėje, kultūros festivalis Italijoje.
Prancūzijos ir Baltijos šalių prezidentų globojama paroda Paryžiuje „Laukinės sielos. Baltijos šalių simbolizmas“ veiks nuo balandžio 10 iki liepos 15 dienos. Orsė muziejuje bus rodomi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Boleslawo Bujko (Boleslavo Buiko), Antano Jaroševičiaus, Stanislovo Jarockio, Petro Kalpoko, Ferdynando Ruszczyco (Ferdinando Ruščico), Adomo Varno, Antano Vilvulskio, Antano Žmuidzinavičiaus kūriniai.
Muziejuje bus surengta Baltijos šalių simbolizmui skirta mokslinė konferencija, nuo balandžio pradžios iki gegužės pabaigos bus rengiami net keli koncertai – Paryžiaus publikai koncertuos „Kremerata Baltica“ kvartetas „Quatro Baltica“ su pianistu Andriumi Žlabiu, Estijos filharmonijos kamerinis choras, pianistė Mūza Rubackytė.
Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė pasakojo, kad Romoje gegužės 4–15 dienomis vyks Lietuvos ir Italijos prezidentų globojamas Lietuvos kultūros festivalis „Flux“ – bus surengta 18 renginių, atstovaujamų 80-ies menininkų iš Lietuvos. Be kitų, bus rodomi Oskaro Koršunovo, teatro „Menas“ spektakliai, vyks džiazo, šiuolaikinės muzikos koncertai, šokio, performanso programos, dalis performansų bus rodomi Romos aikštėse, kitose viešosiose erdvėse.
„Važiuojame į Romą aukštai iškelta galva, esame tikri, kad Lietuvos menas gali būti ir yra įdomus, jo vieta yra visose prestižinėse pasaulio scenose“, – teigė A. Žilinskienė.
Londone – 15 lietuvių literatūros autorių
Balandžio 10–12 dienomis Lietuva su Latvija ir Estija Londono knygų mugėje pristatys literatūros programą – iš viso planuojama pristatyti 15 Lietuvos autorių knygų, surengti 25 renginius.
Pasak A. Žilinskienės, patekti į uždarą verstinių Jungtinės Karalystės knygų rinką ilgus metus Lietuvai nepavykdavo, trūko britų vertėjų, bet surengus vertėjų vasaros stovyklą jų atsirado.
„Sudominti Jungtinės Karalystės leidėjus lietuviškomis knygomis sunku. Dar prieš porą metų turėjome lygiai nulį Jungtinėje Karalystėje išleistų knygų, o šiemet per mugę pristatysime net 15 naujų leidimų“, – sakė instituto vadovė.
Mugėje pristatomi šiuolaikiniai grožinės literatūros autoriai, poetai: Kristina Sabaliauskaitė, Tomas Venclova, Sigitas Parulskis, Alvydas Šlepikas, Marius Burokas, Aušra Kaziliūnaitė, Gintaras Grajauskas, Giedrė Kazlauskaitė, Antanas A. Jonynas, Kęstutis Navakas, taip pat Ričardas Gavelis, Antanas Škėma, ir kiti.
Koncertai – nuo Paryžiaus iki Tbilisio
Pristatant Lietuvos muziką, Lietuvos nacionalinė filharmonija kartu su Latvijos ir Estijos koncertinėmis įstaigomis rengia vadinamąsias šimtmečio gastroles.
Jos jau prasidėjo Modesto Pitrėno diriguojamu Nacionalinio simfoninio orkestro koncertu Rygoje su latvių kompozitorių kūriniais. Sausį vyko ir Lietuvos kamerinio orkestro bei Estijos nacionalinio vyrų choro gastrolės, jų metu be kitų Baltijos šalių kompozitorių skambėjo ir 2017-ųjų Nacionalinės premijos laureatės Justės Janulytės kūriniai.
Anot Nacionalinės filharmonijos vadovės Rūtos Prūsevičienės, ryškiausios šimtmečio programos – filharmonijos orkestro ir Mirgos Gražinytės- Tylos koncertai
„Bene dvejus metus teko derėtis dėl patekimo į kai kurias programas, tikrai buvo nelengva. Tačiau Mirgai Gražinytei darant vis didesnę karjerą, pelnant vis didesnį pripažinimą, jos vardas padėjo išeiti į didžiausias sales ir festivalius“, – sakė R. Prūsevičienė.
Anot jos, pagrindiniai koncertai su dirigente vyks Varšuvoje ir Berlyne.
Anot R. Prūsevičienės, „muzikos ambasadore“ Prancūzijoje tapusi pianistė M. Rubackytė padėjo surengti tris koncertus Paryžiuje, kur ji pati kasmet koncertuodavo kaip solistė. Šįkart šimtmečio programa rengiama su Lietuvos kameriniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku, jam prancūzų kompozitorius Pierre Thilloy (Pjeras Tilua) adaptavo kūrinį, įkvėptą lietuvių mito „Eglė žalčių karalienė“. M. Rubackytė su prancūzų kvartetu taip pat koncertuos Prancūzijos kariuomenės muziejuje, jos solo rečitalis skambės ir Orsė muziejuje, uždarant Baltijos šalių simbolizmo parodą.
Festivalyje Berlyne rengiamas M. Levickio rečitalis, Gruzijoje ir Armėnijoje koncertuos multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio grupė su Tbilisio kameriniu orkestru „Kamerata Georgia“. Įvairūs koncertai užsienyje bus rengiami ir antrąjį pusmetį.
Pasak L. Ruokytės-Jonsson, pristatant Baltijos šalių kiną Paryžiuje iki kovo mėnesio vyksta Lietuvos šiuolaikinio kino programa, vėliau visose trijose šalyse vyks šimtmečiui skirtų Baltijos šalių meninių ir dokumentinių filmų mainai.
„Baltijos šalių kinas bus pristatomas plačiai visame pasaulyje – drauge su latviais ir estais prisistatysime su geriausių filmų programa vienuolikoje šalių, yra net septynios programos. Tai – ženklus skaičius, laukia aktyviausi metai, tai kinui duos pridėtinę vertę, Lietuva bus matoma“, – teigė ministrė.
Kauno modernizmui skirta paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas“ keliaus po Paryžiaus, Romos, Talino, Briuselio parodų sales, vyks visų trijų Baltijos valstybių nacionalinių operos ir baleto teatrų mainai – kiekvienoje šalyje bus pristatyta po tris geriausius teatrų spektaklius.
Be Europos šalių, solidžios programos vyks Izraelyje, Kinijoje, daugiausia šiose šalyse bus pristatoma Lietuvos muzika.
