Vyriausybės patvirtintoje renginių programoje numatoma organizuoti Sąjūdžiui skirtas konferencijas bei diskusijas, Vilniuje ir Šiauliuose įrengti Sąjūdžio mitingus įamžinančias lentas.
Renginių planą parengė Kultūros ministerija, Seimui 2018-uosius paskelbus Sąjūdžio metais.
Sąjūdininkai pasigenda aktyvaus turinio
Anot vieno iš 1988 metų Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių Gintaro Songailos, programoje trūksta strateginio požiūrio bei aktyvaus turinio, įtraukiant piliečius.
„Gal Kultūros ministerijos jėgos per menkos, čia turėtų būti Vyriausybės lygmeny tokie dalykai daromi. (...) Istorinės atminties, politikos prasme – tuštoka. Kiekvienas pilietis mato, kad nesijaučia tų ypatingų metų (...) Tam tikras biurokratizmas, matyt, kliudo plačiau įtraukti ekspertus, visuomenę ir piliečius“, – BNS sakė G. Songaila.
Pasak jo, pasibaigus Sąjūdžio metams, istorinė atmintis turėtų būti sustiprinta, kad esminių valstybės įvykių bei reiškinių minėjimo poveikis nedingtų, todėl reikėtų neapsiriboti tik trumpalaikiais renginiais. Turėtų būti rimtai investuojama ir į Sąjūdžio istorijos šaltinių publikavimą.
Anot G. Songailos, Sąjūdžio metų minėjimas kol kas vyksta tik pačių piliečių visuomeninės iniciatyvos dėka.
Renginių programoje numatyta, kad minėjimo planas įgyvendinamas iš valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms, institucijoms, įstaigoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų, dalyvaujančios savivaldybės turi skirti savo biudžetų lėšų.
Numatytus renginius inicijuos Kretingos, Kalvarijos, Šilutės, Varėnos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Švenčionių, Kėdainių, bei Pakruojo savivaldybės. G. Songaila stebisi, kodėl iniciatyvos nerodo Vilniaus savivaldybė, kur Sąjūdis buvo įkurtas.
Kitas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas taip pat teigė ypatingo dėmesio Sąjūdžiui nepastebėjęs, tačiau tikisi, kad jis padidės birželį, kai bus minimas pats įkūrimo 30-metis.
„Sunku lyginti (Sąjūdžio minėjimą – BNS) su mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiu, kurį švenčiame visus metus, bet kaip vieną iš būtent to šimtmečio datų, tą Sąjūdžio trisdešimtmetį, lygiai taip pat mes turime rasti formą ir laiką pažymėti tą datą“, – BNS sakė A. Kaušpėdas.
Įprasmins pažintiniais maršrutais ir dviračių žygiu
Vienas iš numatomų renginių Sąjūdžio metams – kraštotyros ekspedicija „Sąjūdžio kūrėjai“. Anot projektą vykdančios Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), ekspedicija skirta moksleivių ir jaunimo pilietiškumui ugdyti.
Kaip BNS sakė ŠMM atstovė Nomeda Barauskienė, įvairiuose Lietuvos regionuose bus sudaryti žygių maršrutai, jais keliaudami moksleiviai galėtų susipažinti su savo krašto Sąjūdžio herojais, jų siekiais ir likimu. Vieno žygio metu bus aplankyti 2–3 objektai – regione esančios svarbių įvykių vietos.
Pažintinis maršrutas, atskleisiantis atmintinas Sąjūdžio vietas, jau paruoštas ir Šiauliuose. Anot Šiaulių turizmo informacijos centro, maršrutas prasideda nuo Aušros alėjos, tęsiasi Vilniaus, Tilžės ir P. Višinskio gatvėmis iki Vytauto gatvės.
Tarp ekskursijos metu aplankomų objektų – Sukilėlių kalnelis, Sąjūdžio būstinė bei Sąjūdžio spaudos kioskelis.
Specialiai šiai ekskursijai atidaryta Sąjūdžio veiklos Šiauliuose nuotraukų paroda, joje eksponuojamos fotografų Rolando Parafinavičiaus, Juozo Bindoko ir Romualdo Struogos archyvinės nuotraukos. Nuotraukos eksponuojamos „Žiburio“ knygyno languose.
Ekskursijos vyks birželio ir rugpjūčio mėnesiais.
Siekiant atminti ir įprasminti Sąjūdžio veiklą, Panevėžyje bus rengiamas beveik 25 kilometrų dviračių žygis, aplankant svarbiausias Sąjūdžio vietas.
„Žygio metu bus prisimintas Sąjūdžio atsiradimas Panevėžyje, jo kūrėjai ir veikla, chronologine tvarka aplankytos susijusių įvykių autentiškos Panevėžio ir apylinkių vietos“, – BNS sakė Panevėžio dviračių klubo pirmininkas Stanislovas Grubliauskas.
Anot jo, dviračių žygio maršrutas sudarytas iš penkiolikos stotelių, susijusių su Sąjūdžiu. Tarp jų – Sąjūdžio būstinė, saugumo pastatas, karinis komisariatas, kur vyko motinų piketai prieš jaunuolių ėmimą į armiją, telefono-telegrafo pastatas, saugotas 1991 metų sausio 13-ąją, stadionas, kur 1988 metais vyko pirmasis mitingas, Skaistakalnio parkas. Žygio dalyviai lankysis Piniavoje, kur 1989 metais vyko Lietuvos, Latvijos ir Estijos judėjimų vadovų slaptas pasitarimas.
Dviračių žygis numatomas birželio 3 dieną.
Seimas 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais, išskirdamas 1988–1990 metus kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį bei pabrėždamas, kad Sąjūdžio veikla prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.
Šiemet sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.
