Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva.
Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių bei seklių vandenų apsaugą.
Šiais metais visame pasaulyje ypatingas dėmesys skiriamas ekosistemoms išsaugoti – Jungtinių tautų Generalinė asamblėja 2010-uosius paskelbė Tarptautiniais biologinės įvairovės metais. Metų gamtos apsaugos renginių ciklas prasideda Pasaulinės pelkių dienos paminėjimu. Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui. Sutrumpintai ji vadinama Ramsaro konvencija.
Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik visos planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Tai žemapelkės, aukštapelkės, nendrynai, dirbtiniai ir natūralūs vandens telkiniai, pastoviai ar laikinai užmirkusios teritorijos, kuriose nuolat telkšo vanduo arba jis nuolat teka, kuriose vanduo gėlas, pusiau sūrus ar sūrus. Joms priskiriamos ir jūrų dalys, kurių gylis atoslūgio metu ne didesnis kaip 6 metrai.
Taigi konvencija globoja labai įvairias gamtines buveines, kurias vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos jų elementas – vanduo. Iki šiol prie Ramsaro konvencijos yra prisijungusios 153 šalys. Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 m.
Lietuvoje pelkės užima vos 6-7 procentus šalies ploto. Šlapžemės pasižymi gausia biologine įvairove. Kai kurios pelkių augalų ir gyvūnų rūšys – ypatingai retos. Jos įrašytos į Raudonąją knygą. Pelkės slepia ir dar neatrastas rūšis. Pavyzdžiui, Čepkeliuose aptiktos naujos vabzdžių rūšys: aukštapelkėse rastos reliktinių vabzdžių (pelkinio satyro, šiaurinio perlinuko) ir laukinių bičių (pelkinės bei hiperborėjinės ostijų) buveinės.
Pasak Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės, pelkės ir šlapžemės yra svarbios ne tik mokslininkams, nuo jų išlikimo priklauso ir žmonijos išlikimas, egzistencijos kokybė. Svarbu ne tik paminėti Pasaulinę pelkių dieną, bet konkrečiais darbais prisidėti prie jų išsaugojimo.
Dėl netinkamos žmogaus veiklos – sausinimo darbų, melioracijos – daugybė šlapžemių sunaikinta, pelkės pasausėjo. Jose susidarė palankesnės sąlygos medžiams augti, tad pelkių plynių plotai kasmet mažėja. Žmogaus veikla tapo pražūtinga retiems pelkių paukščiams: dirviniams sėjikams, tikučiams, tetervinams, kurtiniams, pievinėms lingėms. Siekiant atkurti pažeistą pelkių vandens režimą, išsaugoti unikalias augalų ir gyvūnų buveines, biologinę įvairovę, saugomose teritorijose vykdomi specialūs gamtotvarkos darbai.
Ramsaro teritorijomis paskelbtos 5 Lietuvos vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Pagal šią konvenciją Lietuva siūlo saugoti dar 16 pelkių.
Kiekvienais metais Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Pasaulinę pelkių dieną pasitinka įvairiais renginiais ir švietėjiškais projektais. Varnių regioninio parko direkcija vasario pradžioje kviečia į išvyką „Pelkė žiemą“, kur pristatys Paršežerio pelkėje įrengtą naują pažintinį taką.
