Gedulo ir vilties dienos proga sostinės Nepriklausomybės aikštėje buvo pakelta Lietuvos valstybės vėliava su gedulo juosta. Birželio 14-ąją - Gedulo ir vilties dieną - minima Lietuvos gyventojų trėmimų per sovietų okupaciją pradžia Vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavo prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Seimo nariai, visuomenės veikėjai, buvę tremtiniai.
Savo kalboje A.Paulauskas padėkojo susirinkusiems už tai, kad kiekvienais metais yra prisimenami iš tėvynės ištremti Lietuvos gyventojai. Seimo pirmininko teigimu, prisimindami tragiškus birželio 14-osios įvykius perduodame "Lietuvos meilės tradiciją savo vaikams".
Šeštadienį po pietų minėjimai vyko ir Lukiškių aikštėje prie paminklo politiniams kaliniams ir tremtiniams bei prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
Seime, Parlamento galerijoje, pristatyta paroda "Juoda ir balta".
Kaune šeštadienį Šv.Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje ir Arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos Gedulo ir vilties dienai skirtos Šv.Mišios, vyko minėjimas Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kario kapo buvo padėtos gėlės. Minėjime dalyvavo Kauno tremtinių choras "Ilgesys". Minėjimas vyko ir Petrašiūnų kapinėse prie Tremties memorialo.
Gedulo ir vilties diena minima ir Rusijoje, Sankt Peterburge. Šeštadienį Švč.Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje vyko bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos iškilmingos mišios, kuriose dalyvavo trijų Baltijos šalių tautinių bendrijų atstovai, generalinių konsulatų Sankt Peterburge darbuotojai bei svečiai. Po mišių įvyko religinės chorinės muzikos koncertas.
1941 metų birželio 14-ąją sovietų okupacinė valdžia pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į SSRS lagerius ir kalėjimus.
Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ši data pažymima kaip Gedulo ir vilties diena.
Per sovietų okupaciją iš Lietuvos buvo ištremta apie 150 tūkst. žmonių, iš kurių nemažai žuvo tremtyje nuo bado ir nežmoniškų gyvenimo sąlygų.
Manoma, kad dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus, egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją ir žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.
BNS
