Pagal minimalaus atlyginimo dydį Lietuva vis labiau tolsta nuo Rytų Europos šalių – jei ne 2 eurų skirtumas, pagal šį rodiklį visoje ES mes būtume treti nuo galo, pralenkę tik bulgarus ir rumunus. Dabar galime didžiuotis pralenkę latvius, bet nei estai, nei lenkai ar slovakai mums nepasiekiami, liudija naujausias „Eurostat“ tyrimas.
Europos Sąjungos statistikos biuras „Eurostat“ paskelbė lyginamuosius minimalios algos ES šalyse 2007 m. sausio mėnesį duomenis.
Pagal tyrimo rezultatus ES šalis galima suskirstyti į tris grupes – ne tik finansiniu, bet ir geografiniu požiūriu.
Į pačių neturtingiausų valstybių, kuriose minimali alga nesiekia 300 eurų per mėnesį, grupę pateko Rytų Europos šalys. Pati mažiausia minimali alga yra Bulgarijoje (92 eurai), Rumunijoje (114 ), Latvijoje (172), Lietuvoje (174), Slovakijoje (217), Estijoje (230), Lenkijoje (246), Vengrijoje (258) ir Čekijoje (288).
Į antrąją valstybių grupę, kur minimali alga siekia nuo 400 iki 700 eurų per mėnesį, pateko pietinės ES šalys – Portugalija (470), Slovėnija (522), Malta (585), Ispanija (666) ir Graikija (668).
Didžiausias minimalus atlyginimas – daugiau nei 1200 eurų – yra Vakarų Europos šalyse – Prancūzijoje (1254), Belgijoje (1259), Nyderlanduose (1301), D. Britanijoje (1361) ir Airijoje (1403). Pati didžiausia ES minimali alga mokama Liuksemburge, jos dydis – 1570 eurų.
„Eurostat“ skelbia, kad ES šalys labai skiriasi ir pagal gaunančių minimalų atlyginimą darbuotojų skaičių. Antai Ispanijoje minimalią algą gauna tik 1 proc. dirbančiųjų, tuo tarpu Prancūzijoje – 17 proc.
„Eurostat“ statistika apie minimalią algą ES šalyse gaunančių darbuotojų dalį remiasi 2005 m. duomenimis. Jie liudija, kad minimalią algą gauna 16 proc. Bulgarijos, 12 proc. Latvijos, 10,3 proc. Lietuvos, 9,7 proc. Rumunijos, 4,8 proc. Estijos, 2,9 proc. Lenkijos, 2 proc. Čekijos ir 1,7 proc. Slovakijos darbuotojų.
