Trišalėje taryboje kol kas užstrigo profsąjungų siūlymas nuo spalio pradžios minimalią algą padidinti nuo 800 iki 1 tūkst. Lt. Darbdaviai sako, kad padidėjusių atlyginimų mokėti nebeišgalėtų. Kaip išeitį jie siūlo tai, jog kartu su minimalia alga didėtų ir neapmokestinamasis minimumas. Dėl tokio sprendimo verslininkai esą galėtų atsisakyti ir kai kurių lengvatų.
Idėją nuo spalio minimalią algą didinti iki 1 tūkst. Lt pasiūlė profsąjungos, susirūpinusios, kad rudenį dalis žmonių neišsimokės už šilumą, praneša LTV naujienų tarnyba.
„Žinant statistiką, kad 47 proc. gyventojų gauna iki 1 tūkst. Lt, tai šildymo kainoms pakilus dvigubai, žmonės iš tikrųjų negalės šitaip gyventi ir mes iš anksto siūlome apeiti tą situaciją, nuimti socialines įtampas, kurios neišvengiamai kils“, – aiškina Profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narė Gražina Gruzdienė.
Smulkieji verslininkai iškart užprotestavo - augant infliacijai jie didesnių algų mokėti esą neišgalės.
Taip pat teigiama, jog neparankus ir laikas - metų išlaidos jau suplanuotos.
„Mes žiūrim kompleksiškai: tiek, kiek padidės minimali mėnesinė alga, turi padidėti ir neapmokestinamų pajamų minimumas, o jeigu valstybės biudžetas susidurs su problemomis, tai mes pasiruošę svarstyti - atsisakyti kai kurių lengvatų – PVM lengvatų kai kuriems produktams“, – teigia Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė sako, jog ministerija nusiteikusi svarstyti panašias priemones.
„Kažkokias alternatyvias priemones, kurios tuo pačiu metu padidintų valstybės biudžeto pajamas. Manytume, kad klausimas gali būti svarstomas tik taip – su papildomomis priemonėmis, kurios leistų nepadidinti fiskalinio deficito“, – kalbėjo ji.
Finansų ministerijos skaičiavimu, nuo spalio ketvirtadaliu auganti minimali alga šiemet biudžetui kainuotų 50 mln. Lt, o kitąmet – penkiskart daugiau.
O jei taip, kaip siūloma - iki 500 Lt - augtų ir neapmokestinamųjų pajamų dydis, iš biudžeto prireiktų jau 0,5 mlrd. Lt.
Aurelija Malakauskaitė
