Lietuvoje dirbti neapsimoka. Statistinis bedarbis, pradėjęs dirbti, gaus vos 14 procentų didesnes pajamas už dabar gaunamas pašalpas. Statistika šį reiškinį vadina „nedarbo spąstais“. Darbo birža — “skurdo“. Lietuvos nedarbo spąstai — vieni didžiausių Europoje ir siekia 86 procentus.
„Į spąstus“ savo noru
Kai 45-erių šiaulietė Jolanta, kvalifikuota specialistė su aukštuoju išsilavinimu, buvo atleista iš darbo, išgyveno šoką. Moteris pasakoja bandžiusi ieškoti darbo panašiose kompanijose, tačiau įsidarbinti nepavyko. „Buvau sau prisiekusi - po Naujųjų vis tiek dirbsiu“, — pasakojo praėjusį rudenį bedarbe tapusi moteris. Jolanta rūpinosi, kaip išgyvens su dviem vaikais — studentu ir moksleiviu.
Tačiau po pusmečio Jolantos požiūris pasikeitė: „Man dabar geriau negu tada, kai dirbau. Gaunu kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį, vienas sūnus gauna nemokamą maitinimą, studentui nereikia mokėti už studijas. Aš pati turiu laiko, prasidės vasara, važiuosiu į sodybą“, — pasakojo Jolanta.
Paklausta, ar grįžtų į darbą, jei turėtų tokią galimybę, moteris griežtai atkirto, kad už tą patį atlyginimą - tikrai ne.
Nedarbo spąstai — 86 procentai
Bankų analitikai komentuoja, kad dideli nedarbo spąstai rodo bedarbių nenorą įsilieti į darbo rinką. Skirtumas tarp jų realaus darbo užmokesčio, kurį jie gautų įsidarbinę, ir to, ką jie gauna dabar (nedarbo išmokų bei įvairių socialinių pašalpų), yra labai mažas. Šie nedarbo spąstai Lietuvoje sudaro apie 86 procentus ir yra vieni didžiausių Europoje.
Odeta Bložienė, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė, pateikia pavyzdį. Tarkime, minimalus darbo užmokestis (po mokesčių) yra 670 litų. Nedarbo pašalpa - 250 litų plius 200 litų kompensacija už šildymą, plius 100 litų vaikų maitinimas mokykloje, iš viso — 550 litų. Vadinasi, nedirbant ir gaunant lengvatas bei pašalpas pajamos yra tik 18 procentų mažesnės nei dirbant.
„Swedbank“ pernai darytos apklausos duomenimis, kas antras bedarbis gauna su darbo santykiais susijusių pinigų, tai reiškia, kad prisiduria iš nelegalaus darbo ir dar gauna lengvatas iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Nedarbo grėsmės ir privalumai
„Ilgainiui nedarbo spąstai žmogui gali būti pavojingi, nes jis praranda kvalifikaciją ir tampa išlaikytiniu“, — sako O. Bložienė. Pirmoji nedarbo spąstų grėsmė — tai ilgalaikės perspektyvos nematymas ir negalvojimas apie ateitį (bedarbių ateitis — minimali bazinė pensija). Antroji grėsmė — kvalifikacijos ir kompetencijų praradimas. Trečioji — gyvenimo iš pašalpų būdas persimeta atžaloms.
Pasak O. Bložienės, rinkoje reiškiasi dar viena tendencija — vis didėjantis atotrūkis tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių gyvenimo lygio.
„Jau šiemet matysime darbo užmokesčio augimą tam tikruose sektoriuose, kuriuose reikalinga aukšta kvalifikacija. Tuo tarpu gaunančių minimalias pajamas ir neturinčių kompetencijų bei kvalifikacijos žmonių perkamoji galia mažėja, ir dar labiau didėja socialinė atskirtis“, — sako O. Bložienė. Jos žodžiais, iš 300 tūkstančių Darbo biržoje registruotų bedarbių dauguma neturi kvalifikacijos.
Tačiau yra ir kita kategorija bedarbių.
„Tai — racionalūs bedarbiai, kurie tinkamai išnaudoja nedarbo laiką: eina į paskaitas, domisi, skaito, randa nemokamų seminarų. Šie žmonės bus pirmieji, kurie įsijungs į darbo rinką, kai ji tik bus pasirengusi“, — sako O. Bložienė.
Nepragyventi iš atlyginimo — nenormalu
„Jei žmogui siūlo minimalų atlyginimą ir dar reikia važiuoti 20 kilometrų į darbą, tai jam tikrai geriau nedirbti, gauti išmokas ir dar kažkaip prisidurti. Kiekvienas juk paskaičiuoja“, — į remiamųjų pusę stoja Rita Blauzdavičienė, Šiaulių savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.
Anot R. Blauzdavičienės, pasaulyje normalu, kad dirbantis žmogus pragyvena iš atlyginimo, o jei iš atlyginimo žmogus pragyventi negali, tai jau nenormalu. Anot vedėjos, ir Socialinės paramos skyriuje yra nemažai darbuotojų, kuriems mokamos pašalpos ar kompensacijos.
Jei žmogaus pajamos minimalios, už šildymą jis turi mokėti ne daugiau kaip 30 procentų pajamų, už karštą vandenį — 5, už šaltą — 2 procentus.
Už minimumą dirbti nebesutinka
„Pastaruoju metu labai padaugėjo darbuotojų, dirbančių ketvirčiu etato. Spėjame, kad jie dirba visą dieną, bet jiems išlieka teisė gauti bedarbio pašalpą ir kitas kompensacijas“, — apie naują tendenciją kalba Rimundas Domarkas, Šiaulių teritorinės darbo biržos direktorius.
R. Domarkas patvirtina, kad dauguma verslo įmonių, registravusių laisvas darbo vietas, moka minimalų atlygį. „Aš ne su vienu darbdaviu, kuris prašo kvalifikuoto šaltkalvio, elektriko, esu šnekėjęs: “Na, negausite už 800 litų gero specialisto“. Jie sako, kad negali daugiau mokėti“.
Kita vertus, sako R. Domarkas, didžioji dalis biržoje registruotų bedarbių — nekvalifikuoti, bet ir jie už minimalią algą neina dirbti. „Jei pasiūlome jiems darbą ir jie nesutinka, netenka lengvatų. Tačiau dabar labai daug atsisako lengvatų, bet už minimumą nesutinka dirbti“, — paaiškina R. Domarkas.
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį Šiaulių teritorinė darbo birža nutraukė registraciją atsisakiusiems priimti darbo pasiūlymą 1986 asmenims, šių metų pirmąjį ketvirtį — 2862.
Nijolė KOSKIENĖ
