Šį pavasarį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija savo lėšomis ir mokslo darbuotojų iniciatyva tęsė 2005 m. pradėtus mineralinio azoto dirvožemyje stebėjimo darbus.
Pasak laboratorijos direktoriaus prof. Gedimino Staugaičio, mineralinio azoto kiekis dirvožemyje nevienodai pasiskirstė ne tik atskiruose regionuose, bet ir nedideliuose masyvuose. Rudenį po derliaus nuėmimo nemažai mineralinio azoto liko gausiau tręštuose laukuose, ypač po kaupiamųjų augalų, tačiau vis dėlto šį sezoną azoto kiekį lėmė rudens-žiemos laikotarpio klimato sąlygos, rašoma Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.
Pernai ruduo buvo lietingas, kritulių iškrito daugiau įnei įprastai, todėl tuo laikotarpiu daug nitratų nusėdo į gilesnius 30–60 ir 60–90 cm dirvožemio sluoksnius arba buvo išplauta į lauko augalų šaknims nepasiekiamą gylį. Gruodžio pabaigoje susiformavo įšalas, kuris ėmė atitirpti tik kovo gale. Įšalas iš žemės, ypač sunkesnėse dirvose, traukėsi pakankamai ilgai - imant dirvožemio ėminius, kai kur jo rasta net balandžio mėnesį.Įšalas, kurio storis atskiruose Lietuvos regionuose buvo nevienodas, sustabdė kritulių plovimąsi iš dirvos beveik trims mėnesiams. Pažymėtina tai, kad Vidurio Lietuvos lygumoje ištirpęs sniegas dėl dar besilaikančio įšalo susikaupė žemesnėse vietose, todėl daug kur ne tik pražudė žieminius javus bei rapsus, bet ir iš viršutinių dirvožemio sluoksnio išplovė nitratus. „Kaip matome, nepalankios žiemos sąlygos lėmė tai, kad pavasarį mineralinio azoto dirvožemyje rasta nevienodai“, - sakė G. Staugaitis.
ŽŪM skelbia, jog mažiausiai azoto 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje rasta Rytų ir Pietryčių Lietuvoje – 30–40 kg/ha, nors kai kur jo buvo ir 50 kg/ha. Vidutiniai kiekiai – 40–60 kg/ha – mineralinio azoto rasti Vakarų Lietuvoje. Čia jo nustatyta daugiau negu 2008 ir 2009 metais. „Gal kiek mažiau buvo tik kalvotoje Žemaitijos dalyje, tačiau čia beveik visuomet mineralinio azoto būna mažiau negu kitose Vakarų Lietuvos vietose“, – pastebėjo direktorius. Daugiausiai mineralinio azoto nustatyta Vidurio Lietuvoje, tačiau mažiau negu ankstesniais metais.
Šį pavasarį mineralinio azoto kiekis dirvožemyje vidutiniškai siekė 49,9 kg/ha. Labai mažai mineralinio azoto 0-60 cm sluoksnyje rasta 15,1 proc. šalies žemės ūkio naudmenų, mažai – 59,1 proc., vidutiniškai – 18,3 proc., o daug ir labai daug – 7,5 proc. Mineralinio azoto kiekį dirvožemyje vertinant pagal augintus priešsėlius, daugiau jo rasta po augintų kaupiamųjų augalų ir šių metų žiemkenčių plotuose, kurių dalis augo po daugiamečių žolių. Mažiau mineralinio azoto nustatyta po vasarojaus, o mažiausiai – pievose ir ganyklose.
„Kadangi daugelis žemdirbių pirmuosius tręšimus azotu jau atliko, tai azoto normą reikės koreguoti tręšiant kitą kartą“, – kokios tręšimo azotu strategijos laikytis šiais metais patarė prof. G.Staugaitis.
Mokslininkai rekomenduoja: kur mineralinio azoto 0-60 cm sluoksnyje nustatyta 40 kg/ha ir mažiau, intensyviai ūkininkaujantieji mažiau reikliems augalams azoto trąšų normą visam sezonui turėtų padidinti 15 kg/ha, o reiklesniems augalams – 20 kg/ha (Lazdijų, Varėnos, Alytaus, Prienų, Kaišiadorių, Širvintų, Trakų, Molėtų, Utenos rajonai, Vilkaviškio ir Marijampolės rajonų kalvoti plotai, pietinė Kauno ir Jonavos rajonų dalys, rytinės Tauragės, Rokiškio bei Zarasų rajonų dalys, vakarinė Vilniaus rajono dalis). Čia tik smėlio ar priesmėlio su giliau slūgsančiu smėliu dirvožemiuose azoto normos nebūtina didinti daugiau 10 kg/ha.
ŽŪM skelbia, jog Šalčininkų, Švenčionių, Plungės, Mažeikių, Telšių, Šilalės, Kelmės, Jurbarko rajonuose, pietinėje Raseinių rajono dalyje, rytinėje Vilniaus rajono dalyje, vakarinėse Ukmergės bei Anykščių rajonų dalyse mineralinio azoto 0-60 cm sluoksnyje nustatyta 41-50 kg/ha, todėl čia mažiau reikliems augalams azoto trąšų normą visam sezonui reikėtų padidinti 10 kg/ha, o reiklesniems augalams – 15 kg/ha.
„Jei azoto yra 51-60 kg/ha, jo trąšų normos koreguoti nereikia. Šiemet pasisekė ūkininkaujantiems Šilutės, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo rajonuose, vakarinėje Tauragės, Akmenės, Šiaulių, Radviliškio rajonų dalyse, šiaurinėje Raseinių rajono dalyje, rytinėje Kelmės rajono dalyje“, – sakė direktorius.
Žinoma, azoto trąšų normos koreguoti nereikia ir tuose plotuose, kur mineralinio azoto 0-60 cm sluoksnyje nustatyta 61-70 kg/ha. Normą mažinti 10-20 kg/ha tikslinga tik ten, kur rudenį buvo tręšta mėšlu arba augalai auginami po gerai tręštų priešsėlių.
