Ekspremjeras konservatorius Andrius Kubilius iš savo pirmtako prof. Vytauto Landsbergio paveldėjo ne tik partijos lyderio postą, bet ir lakią vaizduotę. Tačiau laki vaizduotė ne vienintelis judviejų bendras bruožas. Akivaizdu, kad jiems abiem didelę įtaką daro ir kulinarinės bei "Gyvūnijos pasaulio" tipo televizijos laidos.
Buvo laikas, kai jiedu labai bijojo Rusijos meškų. Vėliau ilgai žiūrėję televizorių naktimis ėmė sapnuoti LDDP arklį ir LSDP lakštingalą, maža to, spaudos konferencijose jie netgi kepdavo šių gyvūnų kotletus. Nežinia, kur tuo metu žiūrėjo gyvūnų globos draugijos, bet konservatoriai kepė tol, kol tas kotletas atėjo į valdžią. Pasirodė, kad socialdemokratiški kotletai žmonėms labai patinka, dėl ko valdančioji partija eidama net 3 valstybės valdymo metus vis dar išlieka pačioje partijų populiarumo viršūnėje. O žmonės tuo metu jau baigia pamiršti ne tik konservatorių laikais išgyventą badą, bet ir pačią konservatorių partiją.
Nusivylę savo nesėkme mėginant užnuodyti socialdemokratinius kotletus, konservatoriai sugalvojo atkeršyti ir kulinarinių laidų nebežiūri. Todėl įkvėpimo savo vaizduotei jie nuo šiol ieško tik "Gyvūnijos pasaulyje".
Kas ieško, tas randa. "Kitų metų biudžetas yra ne Baltijos tigro, o socialdemokratinio kačiuko biudžetas" (http://www.omni.lt/index.php?base/z_124671), - praeitą savaitę ištrimitavo A. Kubilius, kaip teigiama, pasigedęs biudžete orientacijos į žinių ekonomiką. Greičiausiai spauda konservatorių ne taip suprato, o gal ir jis pats ne taip sušneko - juk iš tikrųjų A. Kubilius pasigedo orientacijos į florą ir fauną. Socialdemokratinis kačiukas baigia išgaudyti visas konservatoriškas pelytes ir tai, be abejonės, kelia didelį susirūpinimą pelyčių būrio vadui. Būrys sparčiai dauginasi, jungiasi su kitu tūkstančius narių turinčiu būriu, kuria naujas frakcijas - o biudžete orientacijos į florą ir fauną kaip nėra, taip nėra.
Konservatoriška pelytė - universalus gyvūnėlis. Kam jau kam, o jam lengviausia iš visų miško ir naminių žvėrelių apsimesti globalios informacinės visuomenės dalimi. Pakanka staigiai nespurdėti, o būnant matomoje vietoje išdidžiai vaidinti kompiuterio "mauzą" ("mouse" - ang. pelytė). Tokio privalumo neturi nei lakštingalos, nei arkliai, nei begemotai. Ką jau kalbėti apie kačiuką, kuris gali visą dieną gaudyti žuveles nuo monitoriaus ekrano užsklandos. A. Kubilius visa tai žino (juk dažnai žiūri "Gyvūnijos pasaulį"), todėl mažiausiai dukart per savaitę su savo pelyte paspaudžia "Send" mygtuką, Lietuvos žmonėms pasiųsdamas vis tą patį pranešimą apie konservatorius, kaip vienintelę Lietuvos partiją, suinteresuotą informacijos ir žinių visuomenės kūrimu.
Bet jei žmonės prisimintų, kaip tą žinių visuomenę kūrė konservatoriai būdami valdžioje, A. Kubiliumi paprasčiausiai nebetikėtų. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė 1997 ir 1998 m. į informacinės visuomenės projektus investavo po kuklius 36 mln. litų, o vėliau jį sekę konservatorių premjerai Rolandas Paksas ir A. Kubilius investicijas į šį sektorių sumažino iki 20 milijonų. Neįsivaizduoju, kokios dinamikos grafikus užsienio konferencijose rodytų mūsų specialistai, jei kairiųjų valdžia nebūtų investicijų į IT padidinę bent 4 kartus. 80 mln. - 2001 m., 90 mln. - 2002 m., 100 mln. - 2003 metais. Socialdemokratinio kačiuko dėka lietuviams užsienio konferencijose raudonuoti iš gėdos nebetenka.Sušalusiomis Jono Biliūno katytėmis nepavadinsi ir privačių Lietuvos informacinių technologijų kompanijų. Dvidešimt didžiausių šalies IT kompanijų savo pardavimus pernai padidino 17 proc. iki maždaug 752 mln. litų. Maža to, per 100 milijonų buvo sužvejota užsienio rinkose konsultuojant kaimynus ir diegiant jiems kompleksinius sprendimus. Pernai Lietuvoje parduota maždaug 120 tūkstančių asmeninių kompiuterių - dvigubai daugiau nei 2001 m. Ir visa tai nutiko šalyje, kuri, pasak A. Kubiliaus, neturi vizijos, nežino, kaip reaguoti į globalizacijos iššūkius ir t.t.
Bet kairiųjų Vyriausybė moka ne tik džiaugtis intelektualių verslininkų pasiekimais ar Statistikos departamento lentelėmis. Ieškodama būdų, kaip paspartinti IT plėtrą Lietuvoje Vyriausybė į smegenų šturmo seansus įtraukė viso pasaulio IT lyderius. Vasaros pabaigoje Vilniuje įvykęs Pasaulio informacijos technologijų forumas WITFOR, vieno UNESCO vadovų nuomone, į Lietuvos sostinę surinko "geriausius pasaulio protus", kurie čia ieškojo atsakymų, kaip informacines technologijas padaryti prieinamas kuo didesniam skaičiui žmonių. Ne tik Lietuvoje, bet ir visoje planetoje.
Kol latviai ir estai graužėsi nagus pavydėdami lietuviams tokios iniciatyvos ir renginio sėkmės, konservatoriškos pelytės tyliai tūnojo po šluota. Ir klausėsi, kaip Lietuvai atstovaujantis Algirdas Brazauskas 700 garbingų svečių iš 70 pasaulio valstybių teisinosi dėl dešiniųjų valdymo metais patirto atsilikimo. Pavadinęs tai "objektyviomis priežastimis", premjeras mieliau kalbėjo apie Vyriausybės pastangas diegiant informacines sistemas, kuriant patikimas duomenų bazes, gerinant elektroninį raštingumą, parengiant valstybines institucijas teikti informaciją ir paslaugas kuo operatyviau. Bet svarbiausia, premjeras visų akivaizdoje užtikrino, kad Lietuvos rinka ir ateityje bus palanki ir patraukli plėtoti IT projektus. Ar to negirdėjo renginyje dalyvavęs A. Kubilius?
Girdėjo, bet tai netrukdo jam ir toliau reguliariai dukart per savaitę skambinti pavojaus varpais dėl neva neteisingai parinktų kairiųjų Vyriausybės prioritetų ir naujų idėjų neturinčio premjero. Leiskite paklausti, kodėl daug idėjų turintys konservatoriai gali pasididžiuoti tik viena su IT sektoriumi susijusiu žinomesniu sprendimu - panaikinti Ryšių ir informatikos ministeriją? Tai puikiai pademonstruoja tikruosius, o ne varpais ir pareiškimais spaudai platinamus konservatorių prioritetus.
Prieš trejetą metų nesėkmingai bandę sukryžminti arklį su lakštingala, šiandien konservatoriai patys tampa keistokos genų terapijos dalyviais. Sukryžminusi baikščias pelytes su išdidžiomis kregždutėmis, konservatorių partija gal ir atsinaujino. Bet naujieji konservatoriai tapo labai panašūs į šikšnosparnius, nerandančius sau po saule vietos. Viskas būtų dar ne taip blogai, jei tiek šikšnosparniai nebūtų pakibę žemyn galva ir nuolat nesistebėtų išvirkščiu vaizdu. Bet partiniame gyvūnijos pasaulyje tai ne naujiena.
