Eurolygai patvirtinus naują 16 komandų varžybų formatą ir prizinį fondą padidinus iki 360 mln. eurų Kauno „Žalgiris“ džiūgauja su užtikrinta 10 metų sutartimi kišenėje, o kiti laukia FIBA atsako. Prieš tai FIBA Europoje pasiūlė grandiozinį klubinio krepšinio projektą su 30 mln. eurų biudžetu.
„Džiaugiamės, kad krepšinyje atsiranda pinigai, - komentavo M. Špokas ir aš karto atkreipė dėmesį į tam tikrus skaičius. - FIBA atiduoda, kiek žinau, visus pinigus klubams, o Eurolyga visos iš tos visos sumos skiria 60 proc., kitus – lygos tobulinimui.“
Anot jo, konkurencinė kova džiugina, tačiau idealiau būtų, jei rėmėjai sudėtų pinigus į bendrą katilą. „Futbolas tą vertę jau seniai susikūrė ir mėgaujasi dabar gaudamas dividendus. Tuo tarpu isos kitos sporto šakos kovoja pasaulyje kurdamos sistemą. Nesinorėtų, kad tas pats krepšinis viduje kurdamas vos geresnį kažką, nejungdamas į vieną, eitų į skirtingas puses“, - mintimis dalijosi LKF atstovas.
Jis neabejoja, kad bendras susitarimas būtų naudingas abiem pusėms. „Man patiko FIBA pasiūlymas su gera vadyba – perduoti trim metams su kontraktu organizuoti Čempionų lygą Eurlygos vadovui Jordi Bertomeu. Sportinis principas turi būti. Jei jo nebus, dėl ko kažkam investuoti ir konkuruoti, jei nematai finišo tiesiosios. Kam žaisti atranką, jei tavo vieta užimta. Kokia motyvacija?“ – klausė M. Špokas.
Jo nuomone, dėl tų pačių rėmėjų pinigų konkuruoja krepšinis, rankinis, ledo ritulys, tinklinis, tad skirtingų pozicijų sujungimas sutvirtintų krepšinio pozicijas. „Aišku, NBA variantas Europoje įspūdingas ir išskirtinis. Jeigu Europoje kažkas atsirastų būtų gera ir malonu, bet šiandien, jei viskas yra po viena vėliava, turėtų augti“, - kalbėjo pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar ne visi supranta, kurioje vietoje dabar pagal hierarchiją yra Eurolyga, FIBA, LKF, LKL, tad sukūrus struktūrą teisė bazė būtų normaliai sudėliota. Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kas yra futbole FIFA ir UEFA, kas aukščiau ir žemiau.
Paklaustas, ar tiesa, kad FIBA gali suspenduoti Eurolygoje žaidžiančių komandų žaidėjus, per atrankos langus nevyksiančius į rungtynes su rinktinėmis, M. Špokas nusijuokė: „Iš kur rinktinės žaidėjai atsiranda? Ar klubai juos užaugina, ar per U-16, U-18 rinktinių varžybas? Jie auga miestuose, rajonuose, jaunimo lygose. Jei nebus registruoti žaidėjai – atsiras anarchija. Turi būti kažkos teisinis reglamentas. Tai FIBA mėgina sudėlioti. To nekontroliavimo pasekmė būtų liūdna. Ta sistema turi gimti, o kokia ji turi gimti, pamatysime“.
Komentuodamas kitokį atrankos į FIBA Europos ir pasaulio čempionatus modelį, kuris įsigalios vyrų krepšinyje nuo 2017 metų, M. Šokas pasidžiaugė, kad dar turi gražaus laiko tam pasirengti. Moterų atranka į 2017 metų Europos čempionatą prasideda jau nuo lapkričio 21 dienos – nacionalinės ekipos kelis kartus rinksis klubinio sezono metu ir žais per vadinamas pertraukas.
„Džiaugiamės, kad vyrų atranka tik 2017 metais. Moterų išmėginsime dabar – šiandien tai nėra pigus variantas. Iš bilietų neuždirbsi. Žiūrovą reikia augintis, o vyrų krepšinis yra produktas. Jei žaistume su Islandija ar Olandija, žiūrovų būtų“, - pastebėjo LKF generalinis sekretorius.
