Vasario 25 d. vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai bus rimtas išbandymas jaunai, nuo Liberalų ir centro sąjungos (LCS) atskilusiai politinei grupuotei – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui (LRLS, su Petru Auštrevičiumi priešakyje).
Dvi po Lietuvos saule dėl „liberalų“ nišos besikaunančios partijos – atvejis, vertas kiekvieno „prisiekusio“ rinkodarininko ar šiaip rinkodaros kazusams neabejingo piliečio dėmesio. Kaip gi vyksta kova tarp šių partijų, artėjant rinkimams? Kova tarp dviejų liberalizmui ir netgi tai pačiai geltonai spalvai (vizualinėje komunikacijos plotmėje) „ištikimų“ partijų...
Šiame straipsnyje trumpai aptarsiu tik LRLS pasirinktą komunikacijos strategiją, nes pirmiausia būtent ji kelia prieštaringų minčių.
Turbūt akivaizdu, kad pirminis abiejų partijų taikinys – vadinamasis „liberalų elektoratas“, t.y. labiau miestų jaunimas, t.t. Dalis jų – ne vienus rinkimus balsavę būtent už LCS atstovus (kai partija dar nebuvo skilusi). Kaip LRLS bando pritraukti juos - „papirkti“? Ogi partijos (pirma asociacija – P.Auštrevičiaus) „Garbės žodžiu“.
Kokias mintis kelia toks LRLS pasirinkimas? Viena vertus, šis rinkiminis šūkis gali pasirodyti apskritai nelabai ką sakantis ir menkai partiją (LRLS) pozicionuojantis - „pagrindinio konkurento“ - LCS, atžvilgiu. Net reklaminiame TV klipe, kuris lyg ir galėtų sustiprinti bei išplėtoti šūkį, girdime tai, kas greičiau primena „nesuinteresuotą“ grožinę literatūrą: „Jo negali nei nusipirkti, nei gauti dovanų. Jį lengva pamesti ir sunku surasti. Jis daro moteris gražesnes, o vyrus - stipresnius. Jis visada didelis. Visada svarbus. Garbės žodis.“
Kita vertus, turint noro, šios kampanijos kūrėjų intencijas pozicionuoti partiją LCS atžvilgiu įžvelgti galima. „Garbingi“ prieš „praradę garbę“, „meluojantys“ ir t.t., ir pan. Tačiau ar kelias, kuris pasirinktas, yra pakankamai stiprus, koncentruotas, agresyvus? Ar randame čia tai, kas tikrai galėtų „papirkti“ liberalų rinkėją? Ar čia komunikuojamos šiems rinkėjams svarbiausios vertės?
Abejočiau. Kaip nebūtų keista, svarstytiną receptą permainų siekiančiai liberaliai partijai vienoje rinkiminių debatų laidoje pateikė ne kas kitas, o spalvingasis Lietuvos liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą“ atstovas Julius Veselka. Kalbėdamas apie dabartinį Vilnių ir šio miesto ateitį, jis sako: „Dinamikai – Taip. Korupcijai – Ne.“
Kryptis nebloga, ar ne tiesa? Mane „kabina“. Agresyvu, bet tai ir yra būdingiausias politinės reklamos bruožas išvystytos politinės komunikacijos šalyse. Pozicionuok save, perpozicionuodamas savo konkurentą – taip būtų galima apibūdinti itin paplitusią strategiją šiuolaikinėje politinėje komunikacijoje. Ir nesuklysk, pasirinkdamas akcentus, kurie bus šios strategijos centre. Jie turi komunikuoti tavo rinkėjams svarbias vertes.
Respublikonas Arnoldas Schwarzeneggeris, 2006 m. antrai kadencijai išrinktas Kalifornijos gubernatoriumi, atsakydamas į pagrindinio savo konkurento demokrato Philo Angelideso puolamąją kampaniją „Lyderis. Ne aktorius“, „taršė“ jį TV klipu, susiejančiu oponentą su „grįžimu atgal“ ir mokesčių didinimu: „Ką Philas Angelidesas padarytų mūsų šeimoms? (Atgal sukamo vaizdo pagalba, vaizduojamas atgal žengiantis Angelidesas.) Tai 18 mlrd. dolerių mokesčių, kurie prislėgtų smulkųjį verslą. Tai reikštų prarastus darbus. Sunkumus, išlaikant savo būstą. (Užrašas: didesnis nekilnojamo turto mokestis.) Netgi išlaikant automobilį. (Užrašas: didesnis mokestis už automobilį.) Kaip mes išpildysime savo vaikų svajones? (Rodomas kitų augsiančių mokesčių sąrašas.) Kaip išlaikysime savo šeimas Kalifornijoje? Palaikykime gubernatorių Schwarzeneggerį. Schwarzeneggeris – ginantis Kalifornijos svajonę.“
Koncentruota, agresyvu (kas kol kas reta Lietuvos politinėje reklamoje). Bet ar ne aiškesnis pasirinkimas rinkėjams?
Mindaugas Liaudenskis yra įmonės „Reklamos tyrimai“ vadovas, konsultantas
