Ekonomistai sako, kad taip beldžiasi nauja, liūdna realybė – tikėtina, kad artėjant žiemai vis daugiau įmonių imsis panašių priemonių. Bet ir to nepakaks. Dalis verslų, ko gero, žiemos neišgyvens, o kiti bus priversti kelti kainas.
Vilniaus „Akropolyje“ kasdien apsilanko dešimtys tūkstančių pirkėjų, bet netrukus dalis lankytojų turės keisti savo įpročius. „Akropolis“ trumpina darbo laiką vakarais.
„Iki šiol parduotuvės dirbo nuo 10 ryto iki 10 vakaro, o nuo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 5-os, dirbs nuo 10-os ryto iki 9 valandos vakaro. Išskyrus kai kurias didesnes parduotuves“, – teigia „Akropolio“ atstovas Dominykas Mertinas.
Įprastu laiku dirbs ir dalis kavinių bei restoranų, taip pat ir kino teatras. O Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ ir dabar dirba iki 9-os vakaro, tad jų darbo laikas išliks įprastas.
„Noras yra efektyviau naudoti resursus, čia žodis sutaupysime netinka, nes kainos išaugusios ir labai ženkliai, tai bet kuriuo atveju tos išlaidos didėja, tiesiog čia yra vienas iš įrankių, kaip šiek tiek amortizuoti tą didėjimą, bet tikrai nekompensuoja to didėjimo“, – kalba D. Mertinas.
Bet konkrečiau kalba kito milžiniško prekybos centro – „Ozo“ atstovai. Jie taip pat sutrumpino savo darbo laiką iki 9-os vakaro, tamsiais vakarais trumpiau švies ir reklaminės iškabos.
„Mes preliminariai skaičiuojame, kad galėtume sutaupyti apie 10 procentų šiuo metu sunaudojamos elektros energijos. – Pinigine išraiška sąskaitose kiek čia, didelis sutaupymas? — Keliasdešimt tūkstančių. Tai ženklus, kas mėnesį susidaro ženklios sumos“, – tvirtina „Ozo“ turto valdytoja Ina Augulienė.
Taip pat dar kalbamasi su patalpų nuomininkais. Labiausiai tai liečia parduotuves, bet paskutinę darbo valandą pirkėjų srautai jau būna nedideli. Tik restoranai ar pramogas siūlančios vietos liks prie įprasto, ilgesnio darbo laiko.
„Negali kelti to nuomos mokesčio iki begalybės ir užkrauti naštos nuomininkams, nes atitinkamai jie tada turėtų didinti kainas vartotojams, ir tai būtų užsuktas toks ratas. Tai imdamiesi šių priemonių tikimės, kad galime suvaldyti tuos kaštus, jų neperkeliant kitoms likusioms grandims“, – teigia I. Augulienė.
Ekonomistė sako, kad vienaip ar kitaip taupyti ko gero teks daugeliui.
„Taupymas artėjant šaltam sezonui ir išgyvenant Lietuvai energetikos krizę bei neregėtą energetikos kainų šoką bus mūsų būtinybė, o ne prabanga. Turėsime kažkaip susitelkti, taupyti energetinius išteklius“, – komentuoja „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tai dar kartą parodo, kad verslas išgyvena Rusijos energetinio karo prieš Lietuvą pasekmes. Ir ką verslas gali daryti? Taupyti, arba stabdyti veiklą. Niekas nenori stabdyti veiklos, ir taupymas yra pirma priemonė, kurią verslas daro. Ir tikriausiai matysime gerokai daugiau pavyzdžių“, – tvirtina Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Prekybos tinklui „Norfa“ vadovaujantis Dainius Dundulis sako naktimis jau ramiai neužmiegantis – sąskaitos už elektrą verčia griebtis už galvos.
„Galvojam, kad sąskaita bus virš 3 milijonų eurų, kai prieš kokius 2–3 metus, rugpjūčio mėnesį būdavo apie 400 tūkstančių. Tai padidėjimas 8 kartai, arba 800 procentų, didžiulis šokas“, – teigia D. Dundulis.
Parduotuvėse „Norfa“ jau išjungia šviečiančias reklamas, išjungti ir gėrimų šaldytuvai. Dundulis sako, kad kol kas dar turi sukaupęs vadinamųjų lašinių, santaupų iš anksčiau generuoto pelno: „Iki Kalėdų užteks. — O po to, kaip Dievas duos? — O po to, kaip Dievas duos.“
Tiek verslininkai, tiek ir ekonomistai liūdnai konstatuoja – šią žiemą išgyvens ne visi. Net ir taupantys.
„Yra kita, liūdnesnė pusė, kad to gali nepakakti, yra matyt įmonių, kurių verslo modeliai jau dabar neatlaiko energetikos kainų šoko ir jiems to resurso kaina yra per didelė, kad galėtų tęsti veiklą“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
„Mes vis dar turime pažadą iš Vyriausybės apie 120 mln. kurie biudžete buvo suplanuoti elektros kainų verslui kompensavimo, tačiau kol kas tai yra pažadai, kurie yra užmirštami ir turėkime omenyje, kad tai buvo iki didžiojo šoko“, – kalba A. Romanovskis.
„Įvardinsiu taip: atėjo vilkai, energetinės pusės, į mišką, ir pirmiausia išpjaus silpniausius žvėrelius, silpniausią verslą, po to galbūt vidutinį ir, aišku, labai stipriai apipešios stipriausią verslą“, – sako D. Dundulis.
Anot verslininkų, akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau dėl šios energetinės krizės teks didinti ir prekių ar paslaugų kainas.
Rusija, kelia pavojų mums, tai n kartų kartota.
Tačiau, manau, mane daugiau neramina Lietuvos destrukcija iš vidaus, kuri kaip ,,vėžio'' liga kenkia Lietuvai.
Nei viena tauta negali išlikti, jeigu ji yra susipriešinusi, susikaldžiusi ir morališkai degraduoja.
Skaičiau žiniasklaidoje, kad Armonaitė vėl nori stumti homoseksualų civilinės sąjungos įstatymo projektą ir jai nesvarbu, kad vyksta karas Ukrainoje ir yra įtempta atmosfera su Rusija, manau Armonaitė tuo ir naudojasi, kad prastumi savo palaikomą civilinės sąjungos įstatymą.
Ar myli Lietuvą ir jos moralę tie, kurie balsavo už Armonaitę ir jos Laisvės partiją, visi kas balsavo už Laisvės partiją turi prisiimti atsakomybę už LGBT įstatymus ir kitas Laisvės partijos nesąmones, nes turėjo suprasti, kad ši partija sieks įgyvendinti šiuos dalykus. Dabar kas balsavote už Laisvės partiją ir protestuokite mitinge prieš Laisvės partiją ir LGBT įstatymus, nes tai jūsų neprotingo pasirinkimo pasekmės, kodėl kiti turi protestuoti ir vargti už jus, kai jūs lengvabūdiškai balsavote už tokią Laisvės partiją ir jos pažiūras?
Kalbant apie Armonaitę, tai ji daro Lietuvai gėdą ir ji neturėjo tapti ministre apskritai.
Armonaitė kitą Seimo narį pavadino įžeidžiančiai ,,šūdo gabalu'', ji chamė. Ar jūs matėte dar Vakaruose politiką (o Armonaitė turbūt labai lygiuojasi į Vakarus ir dėl LGBT ir dėl visko), kad pavadintų viešai kitą politiką ar žmogų ,,šūdo gabalu'' ir būtų ministro pareigose? Čia toks Lietuvos ministrų žemiausias lygis?
