Antradienį į Barselonos uostą Ispanijoje atvyko tanklaivis „Sichem Dfender“. Tačiau jis gabeno ne sau įprastą chemikalų krovinį, o kai ką žymiai brangesnio – geriamąjį vandenį.
Kaip rašo „The Guardian“, 23 mln. litrų vandens 180 tūkst. žmonių pakaks vos dienai, tad Barselona bus priversta didinti geriamojo vandens importą. Katalonijos regionas išgyvena pačią didžiausią sausrą per 60 metų, t.y. per visą laikotarpį, kai pradėti rinkti įrašai apie sausras. Jau kelis mėnesius Katalonijoje neiškrito nė lašelis lietaus. Ir tik šį savaitgalį prapliupo lietus, tačiau vandens atsargos regione išaugo tik 1,7 proc.
Geriamo vandens rezervuarai Katalonijoje užpildyti tik pusiau. Jei geriamo vandens atsargos nukris iki 15 proc. reikalaujamos normos, tai rezervuaruose esantis vanduo bus nebetinkamas gerti, o tokiu atveju bus imtas riboti ir vandens tiekimas į namus.
Jau rytoj iš Marselio į Barseloną atvyks dar vienas tanklaivis, atgabensiantis dar daugiau geriamojo vandens. Kas mėnesį į Barseloną atvyks po 6 laivus su geriamu vandeniu. Laivai į Katalonijos sostinę plaukios 3 mėnesius, o Katalonija už tai sumokės 22 mln. eurų. Tanklaiviai į Barseloną plauks iš pietinio Katalonijos miesto Teragonos, Prancūzijos uosto Marselio bei vieno iš sausiausių pietų Ispanijos regionų – Almerijos.
Barselonoje jau išjungti visi viešieji fontanai bei paplūdimiuose įrengti dušai. Mokyklose mokiniai mokomi, kaip saugoti vandenį.
Ispanijoje jau kalbama apie „vandens karų“ pradžią. Iš pradžių socialistų valdoma Vyriausybė priešinosi siekiams transportuoti vandenį iš vieno Ispanijos regiono į kitą. Tačiau vėliau buvo apsigalvota ir į Kataloniją vanduo vežamas iš gretimame Aragono regione tekančios Ebro upės.
Toks Vyriausybės žingsnis įsiutino Mursijos bei Valensijos regionus, kurie taip pat siekė atsivežti vandens. Abu regionai turi išvystytą žemdirbystę, o prasidedant turizmo sezonui, vandens tiekimas šiuose regionuose nukentės itin smarkiai. Tiek Mursiją, tiek Valensiją valdo opozicinė „Liaudies partija“, kuri kaltina socialistus vien dėl politinių motyvų neleidžiant importuoti vandens iš gretimų Ispanijos regionų.
Hidrologai įspėja, kad pasaulyje didėjant gyventojui skaičiui išaugs paklausa ir vandeniui. Kai kuriomis prognozėmis, jau 2025 metais 3,5 mlrd. žmonių gyvens vietose, kuriose truks vandens. 2002 metais tokiose vietose gyveno 500 mln. žmonių. Šiuo metu Turkija eksportuoja vandenį į Izraelį ir planuoja didinti eksportą ir į Siriją, Jordaniją bei Graikiją. Prancūzija siunčia tanklaivius su vandeniu į Alžyrą. Rusija, Naujoji Zelandija, Norvegija bei Škotija planuoja pradėti vandens eksportą. Malaizija tiekia didžiąją dalį Singapūro suvartojamo vandens.
