Žydrūnė JANKAUSKIENĖ
Pasak perpardavinėtojų, automobilių pasiūla šiuo metu gerokai viršija perkamumą. Todėl galimybės uždirbti mažėja. Asociatyvi nuotrauka Galą su galu vos sudurianti šalies valdžia atsigręžė į prekiautojus naudotais automobiliais. Vieša paslaptis, kad šioje verslo nišoje jau ne vienerius metus sukasi „juodi“ pinigai, iš kurių į valstybės iždą įkrenta labai minimaliai, nors apyvartoje sukasi milijoninės sumos. Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) pareigūnai, patikrinę prekiautojus naudotais automobiliais, netruko išsiaiškinti, kad mokesčius slepia tiek įmonės, tiek ir pavieniai prekiautojai, liaudyje dar vadinami „perekupais“ (automobilių perpardavinėtojais). Vien tik mūsų apskrityje tokių „verslininkų“, prisistatančių vadybininkais, išaiškinta 153, didžioji jų dalis – tauragiškiai.
Projektas „Ratai“ – trijose apskrityse
Prie projekto „Ratai“ rezultatų prisidėjo ir Tauragės AVMI. Jos atstovo spaudai Laimono Rimkaus teigimu, šią akciją Tauragės pareigūnai vykdo ne tik Tauragėje:
– Projektas vykdomas trijose apskrityse: Tauragės, Marijampolės ir Utenos. Tačiau mūsų įvardyti „laisvieji agentai“ nustatyti tik Tauragės apskrityje. Didžioji jų dalis – Tauragėje, kitose apskrities savivaldybėse „laisvųjų agentų“ taip pat yra, bet labai nedaug.
Atstovo spaudai žodžiais, VMI vykdomas projektas skirtas užtikrinti, kad pajamos, gaunamos iš verslo, susijusio su prekyba naudotais automobiliais, būtų apskaitytos ir visi mokesčiai nuo gautų pajamų būtų sumokėti. Akcijos „Ratai“ metu mokesčių inspektoriams talkino Muitinės departamentas, policijos komisariatai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Bendradarbiaujant pavyko nustatyti ne vieną asmenį, kurie, pasirodo, naudotų automobilių prekyba verčiasi ne vienerius metus, tačiau veiklos neregistruoja ir jokioje naudotus automobilius parduodančioje įmonėje nedirba.
Prabanga iš kelių šimtų litų algos?
Tauragės AVMI viršininkė Laimutė Mačernienė sako, kad vienas projekto tikslų – „laisvųjų agentų“, perpardavinėjančių iš užsienio parvežtus naudotus automobilius, nustatymas.
„Ne paslaptis, kad jie parduoda nemažą dalį į Lietuvą parvežtų automobilių, tačiau nesumoka nė lito mokesčių“, – praneša Tauragės AVMI.
L.Mačernienė teigia, kad tokių „laisvųjų agentų“, pakliuvusių į VMI rėtį, sąrašas kasdien ilgėja – šiuo metu vien tik Tauragės apskrityje identifikuota ir į „juodąjį sąrašą“ įtraukta per 150 veiklos neregistravusių, tačiau galimai šešėliniu automobilių perpardavinėjimo verslu besiverčiančių asmenų. Įkliuvusieji neturėtų ramiai miegoti – jiems teks įrodyti, kad „valgant močiutės užaugintas bulves ir mamos iš pensijos nuperkamas kruopas“, iš tikrųjų įmanoma oficialiai niekur nedirbant pasistatyti namą, įsigyti prabangų automobilį ir keletą kartų per metus nuskristi į užsienį.
Tikrinami lenda į dienos šviesą
Projektas „Ratai“ vyko gegužės–birželio mėnesiais. Inspektoriai lankėsi automobilių pardavimo aikštelėse, fiksavo parduodamus automobilius, domėjosi, kas nuomoja aikštelėse prekybinius plotus. Lankantis vienoje aikštelėje įmonės buhalterė netikėtai „prisiminė“, kad ne visi automobiliai yra apskaityti ir ne visos pajamos, gautos už parduotus automobilius, atsispindi buhalterinėje apskaitoje. Per porą savaičių įmonės mėnesio pajamos šoktelėjo dvigubai – iki 1,42 mln. litų. Negana to, įmonėje buvo įdarbinta ir 13 „laisvųjų agentų“. Darbuotojų skaičiaus didėjimas pastebimas ir įmonėse, kurios nors ir neregistravusios prekybos naudotais automobiliais veiklos, tačiau ją vykdo. Tokiose įmonėse per tris šių metų mėnesius įdarbinta 81 darbuotoju daugiau.
L.Rimkus papildė informaciją, kad įvardintoji įmonė veikia ne Tauragės apskrityje.
„Toks įmonės ekonominių rodiklių teigiamas pokytis diktuoja išvadas, kad ne vienoje iš naudotais automobiliais prekiaujančių įmonių slepiamos gaunamos pajamos. Nuostabą kelia ir tai, kad ilgą laiką veikiančiose įmonėse ne vienerius metus mėnesinis darbo užmokestis nesiekia ir kelių šimtų litų. „Taupiausi“ šiuo atveju suvalkiečiai – Marijampolės apskrityje daugiausiai įmonių, kurių vidutinis darbo užmokestis, lyginant su kitomis tą pačią veiklą kituose regionuose vykdančiomis įmonėmis, mažiausias“, – pasakoja Tauragės AVMI viršininkė.
Ragina pranešti
Projektas „Ratai“ – vienas iš 7 šiemet VMI vykdomų projektų. Be jo, dar vykdomi nauji – „Skaidri gamyba“, „Atsakinga statyba“, „Nuostolinga įmonė“, „Šou be šešėlių“, bei tęsiami 2013 metais vykdyti projektai „Būstas be mokesčių“ ir „Baltieji chalatai“.
VMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus pranešti galima Mokesčių informacijos centro pasitikėjimo telefonu 1882, naudojantis programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, užpildžius anketą interneto svetainėje www.vmi.lt arba apsilankius mokesčių inspekcijoje.
Nuomonės – skirtingos
Apsilankiusi Tauragės automobilių pardavimo aikštelėse ir paskambinusi ant mašinų stiklų nurodytais telefonų numeriais, pašnekinau pačius pardavėjus. Teiravausi, kaip jie vertina VMI iniciatyvą priversti automobilių pardavėjus įregistruoti savo veiklą oficialiai.
Kalbinti automobilių pardavėjai dėl VMI iniciatyvos išsakė skirtingas nuomones. Pirmasis pašnekovas sakė, kad tokia mokesčių našta – didžiausia nesąmonė:
– Vadinasi, visi tie 153 nuo šiol važiuos ne automobilių pirkti, o braškių skinti. Visi juk žino, kad ir be mokesčių mūsų verslas „ant ribos“: plaukus raunamės, kaip reikia išgyventi. Uždirbame tik pavalgymui, ne daugiau. Tie laikai, kai „prancūziniai“ galėjo pasigirti uždirbą po 10 000 eurų per mėnesį, seniai praėjo.
Antrasis automobilių pardavėjas pasirodė esąs įmonės savininkas:
– Vertinu puikiai. Pats turiu įmonę, žinau, ką reiškia mokesčius mokėti, veiklą skaidriai vykdyti. Man atsibodo tie po aikšteles lakstantys. Tegul ir jie valstybei mokesčius sumoka, veiklą įteisina. Juk visi norime gyventi geriau. Kodėl vieni turi mokesčius mokėti, o kiti visus pinigus sau į kišenę susižeria?
Trečiasis pašnekovas labiau palaikė pirmojo poziciją, nors pats, kaip paaiškėjo, dirba oficialiai:
– Pats įmonės neturiu, dirbu vadybininku pas kitą žmogų. Nematau nieko blogo, kad žmonės dirba ir užsidirba. Tai geriau nei eiti vogti. O kas bus, kai tie perpardavinėtojai bus priversti įteisinti veiklą, sunku prognozuoti. Registruoti savo veiklą ir iš to šiais laikais išsilaikyti – didžiausia nesąmonė. Neišsilaikys. Todėl tiems 153 yra vienas kelias: stoti į darbo biržą ir gauti socialinę pašalpą. Ar toks yra valstybės požiūris? Ar tikrai nuo to bus gyventi geriau? Juk nemaža dalis vadinamųjų „laisvųjų agentų“ iš užsienio vieną automobilį per mėnesį parsivaro tik laisvalaikiu, kaip papildomą pajamų šaltinį šeimai pamaitinti.
