Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai. Ūkio ministerijai net skelbiant tarptautinius konkursus nepavyksta surasti norinčiųjų valdyti vadinamuosius verslo lopšius.
Tvarkys dar metus
Kalbos, kad pramonės parkai nuo skurdo išgelbės nedarbo kamuojamas savivaldybes, darosi tylesnės. Ar gali būti, kad šimtamilijoninių investicijų pareikalavusiems tyrlaukiams užgros laidotuvių maršas?
Prieš šešerius metus valstybei svarbiu ekonominiu projektu pripažintas Panevėžio pramonės parkas – vis dar nenaudojamas 25 mln. kainavęs produktas. J. Janonio gatvės gale laukuose prie kelio stovinti informacijos lenta skelbia, kad nuo 2009-ųjų spalio iki 2014-ųjų balandžio šioje vietoje bus įkurtas verslo inkubatorius: įvestas vandentiekis, kanalizacija, elektra, sutvarkytas privažiavimas ir apšvietimas.
Parke jau įrengti inžineriniai tinklai, gatvės ir apšvietimas, vandentiekis su nuotekomis. Į žemę ir joje atliktus darbus investuota per 20 mln. litų, iš jų apie 7 mln. litų – iš Panevėžio savivaldybės kišenės. Parku susidomėję verslininkai – laukiamiausi svečiai Panevėžyje. Tik kol kas tie svečiai su savo investicijomis neskuba.
Gudriausi pasirodė esą dzūkai
Vos prieš porą metų Aukštaitijos sostinė mojavo didmiesčio statusu ir reikalavo Seimo, Vyriausybės bei prezidentės Panevėžio pramonės parkui suteikti LEZ statusą. Jis turėjo tapti didžiausiu masalu investuotojams, mat LEZ veikiančios įmonės gali pasinaudoti lengvatomis – šešerius metus nemokėti pelno mokesčio, o kitus 10 metų mokėti tik 50 proc. šio mokesčio tarifo. Taip pat šios įmonės atleidžiamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.
Kai Ūkio ministerijos užmojui Lietuvoje įsteigti šešias laisvąsias ekonomines zonas nepritarė Alytaus savivaldybės taryba, atsirado apšaukusiųjų dzūkus politikus neišmanėliais.
Dabar alytiškiai, savo rankose išlaikę pramonės parką, turi kuo didžiuotis – verslas jame verda. Tuo metu LEZ steigimų bumui pasidavusios savivaldybės pradeda gailėtis.
„Kai tik prezidentė pasirašė įstatymą, suteikusį Panevėžio pramonės parkui LEZ statusą, Savivaldybei surišo rankas. Ji negali būti LEZ valdytoja – net pasirašinėti sutarčių su investuotojais, kol nėra operatoriaus. Kol dar pati nustatinėjo sąlygas investuotojams, suspėjo pasirašyti keturias sutartis“, – teigė Panevėžio pramonės parko rinkodaros projekto vadovas Audrius Rudys.
Tarptautinį konkursą Panevėžio LEZ operatoriui parinkti Ūkio ministerija paskelbė dar praėjusių metų rugpjūtį. Metų pabaigoje nugalėtoju paskelbtas vienintelis jo dalyvis.
Su pastaruoju pasirašyti sutartį ir į jo rankas atiduoti Panevėžio ekonomines perspektyvas Ūkio ministerija žadėjo dar vasarį.
Sutartis nepasirašyta iki šiol.
Tarptautiniame konkurse – tik lietuviai
Ministerijos atstovės viešiesiems ryšiams Aušros Ramoškaitės teigimu, su laimėtoju tebevyksta derybos, o teisės aktuose nenustatytas terminas, per kiek laiko turi būti atrinktas LEZ valdytojas.
Kol sutartis nepasirašyta, neatskleidžiama, kas pageidauja valdyti Panevėžio LEZ.
„Panevėžio balso“ žiniomis, vienintelis konkurso dalyvis ir nugalėtojas – su PPC „Babilonas 2“ šeimininke „Ogmios grupe“ siejama įmonė.
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo Antano Stokos teigimu, konkurso laimėtojo viena iš iškeltų sąlygų – sutvarkyti į parką vedančią J. Janonio gatvę. Savivaldybei įgyvendinti tokį reikalavimą kainuotų apie 10 mln. litų ir, anot A. Stokos, būtų sunkiai įmanoma.
Tačiau parkui trūksta ne tik privažiavimo.
„Parke nėra elektros, dar tik tiesiami kabeliai. Per ekonominį pakilimą laukuose transformatorinių pristatę, o vartotojų nesulaukę energetikai jau pasimokė ir nebeskuba. Dujų irgi nėra, nors sutartį su dujininkais Savivaldybė pasirašiusi“, – teigia vedėjas.
Panevėžys guodžiasi, kad Ūkio ministerijai nesiseka surasti operatorių ne tik jo LEZ.
Anot A. Stokos, su kitų savivaldybių verslo lopšiais situacija dar sudėtingesnė – ministerijai pirmą kartą paskelbus tarptautinius konkursus operatoriams išrinkti, nesulaukta nė vieno dalyvio. Skelbiant antrąkart panoro dalyvauti tik Lietuvos kapitalo įmonės – nė vienas užsienio investuotojas nepasisiūlė būti Lietuvoje plačiai išreklamuotų LEZ valdytojais.
Nė su vienu laimėtoju sutartis nepasirašyta.
„Operatorių parinkimas – tik Ūkio ministerijos kompetencija. Savivaldybėms belieka laukti“, – sako valdininkas.
Tai, kad su būsimuoju LEZ operatoriumi rankomis nesukirsta, A. Stokos teigimu, investuotojams neturėtų būti kliūtis pradėti įgyvendinti savo verslo planus – pramonės parkuose imtis gamyklų statybų.
A. Stokos nuomone, didesnė bėda nei įstrigusios derybos su potencialiu operatoriumi yra per pastaruosius keletą metų kardinaliai pasikeitusi ekonominė situacija. „Parkus reikia statyti per porą metų, o ne dešimtmetį. O dabar labai sumažėjo drąsių verslininkų, kurie ryžtųsi investuoti į gamybą“, – konstatuoja Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vadovas. Lazda su dviem galais
Panevėžio verslas LEZ perspektyvą vertina prieštaringai.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento ir „Lietkabelio“ įmonės generalinio direktoriaus Sigito Gailiūno nuomone, kiek ši idėja pasiteisins, lems ne tik patogi Panevėžio geografinė padėtis.
Pasak S. Gailiūno, nuo operatoriaus priklausys, ar Panevėžio LEZ iš tyrlaukių taps tokia stipria ekonomine zona, kokia yra Klaipėdos LEZ.
Tačiau verslininkų atstovas perspėja, kad šis projektas – lazda su dviem galais. Neabejotina, kad nauji investuotojai duotų miestui naudos, sukurtų naujų darbo vietų ir padidintų įplaukas į valstybės bei Savivaldybės biudžetą.
Kita vertus, šis planas gali virsti giljotina už LEZ ribų esančioms įmonėms, ypač užsiimančioms panašia veikla, kaip įsikūrusios verslo inkubatoriuje.
„Yra grėsmė, kad LEZ iškreips konkurenciją. Kad taip neatsitiktų, Savivaldybė turėtų imtis savo reguliavimo svertų. LEZ įkurta ne tam, kad sužlugdytų už jos ribų veikiantį verslą, o kad būtų praplėsta veiklos struktūra, kad Panevėžyje atsirastų naujos gamybos sritys. Tam reikia apgalvotų valdžios sprendimų“, – įsitikinęs S. Gailiūnas.
Panevėžio LEZ planai
Panevėžio pašonėje kurti verslą per pastaruosius porą metų pareiškė norą keturi investuotojai. Jie Aukštaitijos sostinei žadėjo sukurti apie 600 naujų darbo vietų.
Liežo kooperatinė bendrovė daugiau kaip 2 hektarų sklype planavo įkurti pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Bendra šio projekto vertė – daugiau kaip 24 mln. litų. Pieno miltelių gamintojai žadėjo įdarbinti 50 žmonių.
Žemės ūkio kooperatyvas „Loknesa“ 3 hektarų sklype ketino statyti daržovių perdirbimo cechą, į jį investuoti beveik 26,5 mln. litų ir sukurti 60 naujų darbo vietų.
Išsinuomoti daugiau kaip 2,7 hektaro sklypą Panevėžio pramonės parke norą pareiškė ir ketvirtas investuotojas – žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“.
Kooperatyvas planavo statyti vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cechą. Į jį ketino investuoti beveik 24 mln. litų ir sukurti 66 darbo vietas. Įgyvendinus projektą per metus rinkai planuota pateikti iki 300 tonų džiovintų vaisių.
Su Panevėžio savivaldybe pasirašę ketinimų sutartis jos dingo lyg į vandenį. Savivaldybei teko būsimiesiems investuotojams netgi siųsti įspėjimus apie galimybę nutraukti sutartį dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio.
Miestas dėkoja likimui, kad neišsprūdo ir paskutinė – lyg aukso kiaušinis – pramonės parkui Norvegijos kapitalo trikotažo gamintoja „Devold“. Parke ji ketina statyti naują gamyklą, investicijos turėtų siekti 33,7 mln. litų.
Planuojama, kad naujoje įmonėje dirbs 260 dabar joje dirbančių žmonių, o per trejus metus bus sukurta 100 naujų darbo vietų. Tačiau ir „Devold“ apie tokius ketinimus užtikrintai nekalba. Kol kas tik patvirtina, kad yra planas statybas pradėti 2014-ųjų pavasarį.
„Kol aplinkui yra neatsakytų klausimų, vadovas negali komentuoti, ar tai yra galutinis sprendimas“, – teigė „Devold“ vyriausioji finansininkė Skirmantė Kazarinienė.
