Milijonierių gretos sumenko
Patekti į naujos kadencijos Seimą mėgino pusantro šimto milijonierių – tiek kandidatų Vyriausiajai rinkimų komisijai deklaravo turintys turto už daugiau kaip milijoną litų. Gauti tautos mandatą pavyko tik nedaugeliui iš jų – tarp šių metų spalį išrinktų parlamentarų – 25 milijonieriai.
Praėjusios kadencijos pradžioje 2008 metais Seime jų buvo 35. Tai kol kas gausiausias parlamente posėdžiavęs milijonierių būrys. 2004 metais į Seimą buvo išrinkti 28, 2000 metais 13 milijonierių. Dar anksčiau tokių buvo vos vienas kitas.
Du patys turtingiausi parlamentarai – Darbo partijos (DP) lyderis Viktoras Uspaskichas, kurio turtas vertinamas 60 mln. litų, ir socialdemokratas Bronius Bradauskas. Ne pirmą kadenciją Seime dirbančio politiko turtas vertinamas 24,9 mln. litų. Visi kiti gerokai atsilieka.
3. Vilija Filipovičienė (DP) - 8,3 mln. litų.
4. Šarūnas Birutis (DP) – 5,76 mln. litų.
5. Kęstutis Glaveckas (Liberalų sąjūdis) – 3,69 mln. litų.
6. Kęstutis Bartkevičius (partija Tvarka ir teisingumas, TT) – 2,01 mln. litų.
7-8 vietas šiame sąraše užima Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir socialdemokratas (LSDP) Darius Petrošius, kurių deklaruotas turtas ir santaupos siekia 1,65 mln. litų.
9. Kazys Starkevičius (TS-LKD) – 1,6 mln. litų.
Kitų 16 naujojo parlamento milijonierių deklaruotas turtas ir pajamos mažesnės negu 1,5 mln. litų.
Senbuvių turtas sumažėjo
Palyginti, kiek turto ir santaupų deklaravo ne pirmą kadenciją Seime dirbantys milijonieriai matyti, kad per metus daugelio jų turtas sumenko.
V. Gedvilo, Kęstučio Daukšio (DP), Dangutės Mikutienės (DP), Marijos Aušrinės Pavilionienės (LSDP) turtas ir pajamos per metus sumenko keliomis dešimtimis ar keliais šimtais tūkstančių litų, tačiau jie išliko „milijonierių klubo“ nariais, kaip ir konservatorius Mantas Adomėnas, kurio deklaruotas turtas ir pajamos per metus sumenko ypač ženkliai: nuo 2,4 mln. litų iki 1,01 mln. litų.
Tačiau nemažai praėjusios kadencijos Seimo narių, išrinktų ir šių metų spalį, iš šio klubo iškrito. Tarp tų, kurie jau neperžengė „milijono kartelės“ liko „darbiečiai“ Virginija Baltraitienė, Valentinas Bukauskas ir Mečislovas Zaščiurinskas, konservatorius Stasys Šedbaras, socialdemokratas Bronius Pauža. Keliems politikams prieš metus trūko labai nedaug – vos kelių dešimčių tūkstančių litų – kad galėtų tapti „milijonierių klubo“ nariais. Tačiau iš trijų, kuriems trūko mažiausiai ir kurie dirba naujos kadencijos Seime, šią „kartelę“ perkopė tik vienas – TS-LKD atstovas Rokas Žilinskas, kurio turtas vertinamas lygiai 1 mln. litų.
Tačiau visa tai – daugiau ar mažiau oficiali statistika, surinkta remiantis Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktais duomenimis ir užmetus akį į viešai prieinamas metines valstybės tarnautojų bei jų šeimos narių turto deklaracijas.
Milijonieriai ar skolininkai?
Vienas naujųjų parlamentarų – operos solistas Vytautas Juozapaitis, paklaustas, ar tikrai yra milijonierius, sakė, kad tai, kas nurodyta jo šeimos deklaracijoje (1,16 mln. litų – red. past.) yra tiesa.
„Aš deklaruoju ne todėl, kad tapau politiku – tai dariau jau daug metų. Mano deklaracijoje viskas yra teisybė. Išsiaiškinusi, kad kas nors deklaracijoje meluoja, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi tuos asmenis bausti ir paviešinti“, – sakė jis.
Tačiau V. Juozapaitis pridūrė, kad nereikia stebėtis, jog palyginti su pajamomis, Gyventojų pajamų mokesčio jis sumoka nedaug. „Yra lėšų, kurios neapmokestinamos. Kita vertus, didžiausios mano pajamos visuomet buvo užsienyje uždirbti pinigai, už kuriuos mokestis buvo sumokėti užsienio valstybėse ir pagal dvigubo neapmokestinimo sutartis Lietuvoje jau nebuvo mokama“, – aiškino garsus operos solistas.
Daugelis kitų Balsas.lt kalbintų Seimo „milijonierių klubo“ narių teigė, kad turto ir pajamų deklaracijos visos tiesos neatspindi. Esą nekilnojamojo turto rinkos vertė galėjo pasikeisti, akcijos – pabrangti ar atpigti. O ir deklaracijose neišvengta klaidų.
„Pirmojoje deklaracijoje įsivėlė klaida. Paskui aš ją pataisiau, įstatymai tai leidžia. Prieš kurį laiką perkainojus akcijas, turtas truputį padidėjo, bet dabar nesikeičia jau apie 8–10 metų. Tiesa, žmonai mirus daug kas man perrašyta, bet šeimos turtas nesikeičia“, – neigė, kad per darbo Seime laiką praturtėjo ne pirmą kadenciją parlamente dirbantis Kęstas Komskis (TT), kurio turtas ir santaupos, jeigu tikėtume deklaracija, 2011 metų pradžioje siekė 1 mln. litų, o 2012 m. jau 1,4 mln. litų.
„Pavyzdžiui, aš deklaruoju butą Klaipėdos centre, kurio kaina 40 tūkst. litų. Tačiau jis iš naujo neįvertintas. Tokių politikų yra labai daug. Aš manyčiau, reikėtų sugriežtinti taisykles, ir turtas, ypač nekilnojamas turtas, turėtų būti deklaruojamas ne pagal tą vertę, kuria įsigijai, o pagal tą, kuri yra šiuo metu. Visi Seimo nariai vilniečiai iš karto, manau, taptų milijonieriais. Arba akcijos. Jeigu turi senesnių, pavyzdžiui, 5 metus neįvertintų iš naujo – viena kaina, o jeigu jos įvertintos – visai kita“, – aiškino jis priežastis, dėl kurių turto ir pajamų deklaracijos neatspindi tikrosios padėties.
Kad deklaracijos subjektyvus dalykas, pritaria ir vienas naujojo parlamento milijonierių sąrašo lyderių Šarūnas Birutis. Anot prieš 10 metų darbą versle iškeitusio į politiką ir jau spėjusio padirbėti Europos Parlamente „darbiečio“, tai „subjektyvus dalykas“.
„Tuos skaičius mes galime interpretuoti įvairiai. Pavyzdžiui, būsto vertinimas visuomet yra šiek tiek subjektyvus. Bet negi kiekvienais metais samdysi turto vertintojus? Tikrą jo vertę gali sužinoti tik parduodamas – kiek rinka įvertins. Kiekvienas žmogus pats parašo, kiek vertas, pavyzdžiui, jo namuose esantis paveikslas ar kiti dalykai“, – aiškino jis.
Politikas teigia, kad tai, jog jis patenka į turtingiausiųjų parlamentarų penketuką – taip pat nebūtinai turi būti tiesa.
„Aš labai kreivai žiūriu į politikų deklaracijas, ypač tų, kurie mėgina pasirodyti esantys „ubagais“, nors turi Vilniaus centre butą. Jo vertė šiuo metu gal ir sumažėjusi, bet vis tiek apie milijoną. Arba jeigu turi namą – be abejo, jo vertė Vilniaus mieste bus apie milijoną. Save skurdinti deklaracijose iki šimto tūkstančių ar panašiai – nesąžininga prieš rinkėjus ir kitus kolegas“, – Balsas.lt sakė Š. Birutis.
„Manau, kad žmonės turėtų nesigėdyti to, ką jie sąžiningai užsidirbo, ir turi tai deklaruoti. Tai, kad kai kurie bijo ir nori vaidinti kitokius, nerodo žmogaus padorumo“, – pridūrė jis.
Daugiau kaip milijono litų vertės turtą ir santaupas deklaravęs Seimo narys – ūkininkas Sergejus Ursul sakė, kad pažvelgus į kitas deklaracijos eilutes kažin ar kils noras vadinti jį vienu naujojo Seimo milijonierių.
„Praėjusiais metais aš pirkau kombainą už 550 tūkst. litų. Technika, pastatai ir sudaro tą milijoną. Bet už kombainą aš per 5 metus turiu atsiskaityti. Pavasarį neturėjau pinigų atsarginėms dalims įsigyti, dyzeliniam kurui pirkti. Tai papildomai 200 tūkst. litų kreditą teko paimti, kad laiku galėčiau viską pasėti ir išauginti derlių. Iki ateinančių metų gegužės turiu juos grąžinti. Daugiau kaip už milijoną litų turiu visokių įsipareigojimų – lizingo ir kreditų“, – aiškino Ukrainoje gimęs, tačiau Lietuvos žemės ūkio akademiją baigęs ir jau tris dešimtmečius Lietuvoje gyvenantis S. Ursul. „Aš net namo neturiu, tebegyvenu dar iš kolūkio gautame 3 kambarių bute keturbučiame name“, – pridūrė nuo 2000 metų ūkininkaujantis agronomo išsilavinimą turintis, o anksčiau kolūkio pirmininko pavaduotoju ir žemės ūkio bendrovės direktoriumi dirbęs parlamentaras.
Dar vienas Seimo naujokas Darius Petrošius Balsas.lt pareiškė, kad turtas, nurodytas deklaracijose, „įdarbintas“ versle.
„Tai priemonė įgyvendinti idėjas. Aš, kaip akcininkas, esu paskolinęs vienai iš savo bendrovių, nes pinigai kišenėje arba banke – mirę pinigai, nuvertėjantys kiekvieną dieną. Jie turi dirbti. Šiandien net naudinga būti šiek tiek skolingu bankui ar kam kitam, jeigu turi gerą idėją“, – aiškino teisės daktaras, dirbęs ir dėstytoju, ir valstybės tarnyboje, o pastaruosius kelerius metus vadovavęs vienam prekybos centrui.
8,3 mln. litų vertės privalomo registruoti turto neskaitant vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių deklaravusi kita pirmą kartą Seimo nare tapusi Vilija Filipovičienė buvo nekalbi. Pažadėjusi apgalvoti pasiūlymą plačiau papasakoti apie savo ankstesnę veiklą ir sprendimą pasukti į politiką, tremtinių šeimoje gimusi, o sovietmečiu Vilniaus maisto prekių bazėje dirbusi ir karjerą nuo prekių žinovės iki direktoriaus pavaduotojos padariusi moteris pridūrė: „Visus skaičius aš esu pateikusi – ten nieko nėra paslėpta.“
Deklaracijos tiesos neatskleidžia
Tikėti ar netikėti deklaracijose viešai skelbiamais skaičiais? Ar gali būti, kad tarp naujųjų parlamentarų yra dar ne vienas slaptas milijonierius?
Greičiausiai, gali. O tai, kad skaičiai politikų deklaracijose nebūtinai atspindi tikrąją padėtį, netiesiogiai pripažįsta ir Valstybės kontrolė (VK), lapkritį paskelbusi gyventojų turto ir pajamų deklaravimo audito rezultatus.
„Esamas deklaravimas neužkerta kelio neteisėtam praturtėjimui ir interesų konfliktui, nedidina viešojo administravimo skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo viešuoju sektoriumi. Deklaracijos neatspindi ir deklaruojančių asmenų turto bei pajamų pokyčių”, – pripažįsta valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė, komentuodama gyventojų turto ir pajamų deklaravimo audito rezultatus.
VK nustatė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) net neturi galimybės patikrinti visų turto deklaracijų duomenų pagrįstumo, todėl jose nurodomi duomenys negali būti laikomi turimo turto ir gautų pajamų įrodymu. Nepaisant to, konstatuoja VK, tokie nepatikimi duomenys teikiami ir kitoms institucijoms. Dar daugiau. VK ragina vyriausybę pagaliau apibrėžti deklaravimo tikslus ir įvertinti, ar dabar naudojama deklaravimo sistema leidžia juos pasiekti.
Turtas suteikia laisvės
„Blogiausia, kai žmonės eina į politiką užsidirbti. Tokios mintys sklando, gal kai kas turi ir iliuzijų, kad tai pavyks, o gal net bando imtis kokių nors veiksmų. Tai – pats blogiausias dalykas“, – paklaustas, ar tarp siekiančių patekti į Seimą ir tapusių parlamentarais gali būti tokių, kurie čia veržiasi vedami asmeninių interesų.
Jis pridūrė, kad pasiturinčiam parlamentarui tai padeda išvengti nemalonių situacijų. Pavyzdžiui, bandymų „pamaloninti“ siekiant konkretaus sprendimo.
„Nepriimtini man tokie dalykai, bet aišku, kad man nieko kaip ir nereikia, ir tokių bandymų aš automatiškai išvengiu. Ir mano deklaracijos rodo, kad man nebus tai įdomu. Tai, kad man nereikia galvoti, kaip užsidirbti papildomai, kadangi jau esu užsidirbęs, man suteikia laisvės priimant sprendimus ir imantis kokių nors veiksmų“, – sakė Š. Birutis.
Darbo Seime nesiejantys „su materialiniu aprūpinimu“ sakė ir V. Juozapaitis bei D. Petrošius.
„Man ir mano šeimai užtenka pajamų. Ir Seimo nario alga yra tikrai didelė, man jos tikrai užteks“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad tvirtas pagrindas po kojomis suteikia daugiau laisvės.
„Kai dirbau universitete, kaip ir daugelyje įstaigų nuolat vyko reorganizacijos. Ir kai turi tvirtą pagrindą, per tas reorganizacijas jautiesi gana laisvas. Man tas materialinis pagrindas daug ką duoda. Aš tvirtai stoviu ant kojų ir manau, kad visais klausimais turėsiu savo nuomonę. Negaliu kalbėti už visus, nes manau, kad visaip yra, bet man tai stiprus užnugaris. Aš esu laisvas“, – pabrėžė jis.
