Nepaisant eilinės krizės, antroji praėjusio dešimtmečio pusė jauniems verslininkams suteikė nemažai galimybių augimui. „Forbes“ išskyrė 9 jaunus Rusijos verslininkus, kurie iki 33 metų sukūrė rimtą verslą ir tapo milijonieriais.
„Didžiausias pliusas Rusijoje – konkurencija kitame lygmenyje [palyginus su Vakarais] ir didžiulis nepaliestų temų skaičius“, – 2009 metais interviu „Forbes“ pareiškė kompanijų grupės „Sviaznoj“ prezidentas Maksimas Nogotkovas. Nuo to laiko „Sviaznoj“ pradėjo keletą naujų projektų, o jo įkūrėjas pateko į 200 turtingiausių Rusijos verslininkų reitingą. Be jo „Forbes“ reitinge yra dar penki verslininkai, kuriems nėra 40 metų: Viačeslavas Mirilašvili – „Vkontakte“ įkūrėjas, Andrejus Andrejevas – „Badoo“ savininkas, Vitalijus Jusufovas – „Nordic Yards“ prezidentas, Maksimas Liksutovas – dabartinis Maskvos mero pavaduotojas ir Ivanas Tavrinas – „UTV Holding“ bendrasavininkas. Visi jie į verslą atėjo visiškai jauni – kažkas savarankiškai pradėjo nuo nulio, kažkam padėjo tėvai.
Ar dar lieka jauniems žmonėms šansų versle? „Forbes“ mano, kad taip. Galbūt ne taip lengva greitai tapti multimilijonieriumi, bet reikšmingu žaidėju pasirinktoje rinkoje tapti galima. Rinkdami jaunus sėkmingus verslininkus, „Forbes“ užbrėžė 33 metų ribą (tarp verslininkų iki 30 metų amžiaus yra daug įdomių startuperių, bet jų verslo mastai kol kas santykinai nedideli). Jie turėjo įkurti savo kompanijas antroje praėjusio dešimtmečio pusėje ir iki dabar pasiekti ne mažesnį, nei 200 milijonų rublių metinį pelną, o pardavę jiems priklausančias verslo dalis, jie turėtų gauti ne mažiau 10 milijonų dolerių.
Ilja Šeršnevas
30 metų
„Gallway Capital“
Valdomi aktyvai: 100 milijonų dolerių
Pradirbęs, būdamas Aukštosios ekonomikos mokyklos studentu, „Penny Lane Realty“, I. Šeršnevas 2001 metai įkūrė „Swiss Realty Group“ – kompaniją-tarpininkę komercinio nekilnojamojo turto nuomos rinkoje. Praėjusio dešimtmečio viduryje jos apyvarta viršijo 10 milijonų dolerių per metus, bet po 2008-2009 metų krizės ir stagnacijos I. Šeršnevas uždarė kompaniją ir dabar užsiima trimis private equity fondų valdymu (aktyvų kaina per dvejus metus išaugo iki 100 milijonų dolerių) ir vertinimo veikla. Specializacijos jis nekeitė – komercinis nekilnojamas turtas. Tarp pagrindinių interesų – probleminiai aktyvai ir trumpalaikiai sandoriai.
Dmitrijus Salichovas
28 metai
„i‘way“
Pajamos: 280 milijonų rublių
Novosibirskietis D. Salichovas pakeitė septynis darbus. Buvo ir taksistas, ir vadybininkas. Kai 2009 metais jis buvo atleistas dėl etatų mažinimo, sugalvojo savo verslą – transferinius pervežimus. Jis pasamdė kelis vairuotojus, kurie pasitikdavo žmones oro uostuose, o vėliau, sukaupęs pakankamą sumą, išsinuomojo ofisą ir pradėjo bendradarbiauti su profesionaliais vairuotojais ir taksi tarnybomis. Įmonė rado korporatyvių klientų. „i‘way“ atidarė ofisus Maskvoje ir Sankt Peterburge. Dabar kompanija priima užsakymus daugiau nei 200 miestų ir 65 pasaulio šalyse, kuria savo asmeninį automobilių parką. „Aš negalėjau net įsivaizduoti, kad išeisime į tokį lygmenį. Tiesiog pamačiau galimybę vystymui“, – teigia D. Salichovas.
Andrejus Guzairovas
27 metai
„Federal Finance Group“
Kapitalizacija: 20 milijonų dolerių
Interneto verslą pradėjo 2010 metais, per trejus metus sukauptus pinigus investavęs į kompaniją „CreditCardsOnline“ (Rusijos bankų kreditinių kortelių parinkimas ir pardavimas). Idėją nusižiūrėjo amerikiečių kompanijoje, kurioje anksčiau dirbo: „Aš supratau, kaip tai veikia, bet mane atleido, ir po trijų savaičių aš pradėjau savo verslą.“ 2011 metais 25 proc. kompanijos įsigijo fondas „Finam Global“. Kitais metais A. Guzairovas pradėjo mikrofinansinį verslą „Platiza.ru“ ir pirmą Rusijoje online-identifikacijos servisą ff.ru. Šia paslauga, pavyzdžiui, naudojasi korporacija „Philip Morris“, kuriai reikia tiksliai žinoti tinklapio vartotojų amžių.
Andrejus Romanenko
33 metai
„Qiwi“
Pajamos: 8,9 milijardo rublių
A. Romanenko pardavinėjo kompiuterinius žaidimus, leido polietileninius maišelius, bet savo pirmą milijoną užsidirbo iš plastikinių kortelių gamybos. Andrejus suprato, kad ilgai šis verslas neaugs, todėl užsidegė sukurti mokėjimo terminalų tinklą. Jis prisipažįsta, kad pačioje pradžioje 2004 metais jis nebuvo įsitikinęs, kad idėja „iššaus“ – paslauga buvo naujoviška. Dabar „Qiwi“ turi daugiau nei 100 000 terminalų ir 65 milijonus vartotojų kas mėnesį. Andrejaus tėvas padėjo jam išplėsti verslą, suderinęs reklamos terminalų ekranuose pardavimą. 2013 metų gegužę kompanija atliko IPO „NASDAQ“ biržoje (dabartinė kapitalizacija – apie 1 milijardą dolerių). A. Romanenko dabar svajoja sukurti universalų pasaulinio masto mokėjimų instrumentą.
Vsevolodas Strachas
25 metai
„Sotmarket“
Pajamos: 4,15 milijardo rublių
„Aš visada tikėjau, kad tai virs globalia istorija“, – apie savo verslą pasakoja V. Strachas. 2005 metais, būdamas 11 klasės moksleivis, jis už sutaupytus pinigus nusipirko tūkstantį USB kabelių ir pradėjo jais prekiauti per asmeninį tinklapį. Vėliau internetinėje parduotuvėje „Sotmarket“ atsirado aksesuarai mobiliems telefonams, o dar vėliau – patys mobilieji telefonai, elektronika ir smulki buitinė technika. 2012 metais investicinis fondas „IQ One Holdings“ įsigijo 51 proc. kompanijos. Po sandorio kompanija buvo įvertinta 100 milijonų dolerių. Dabar „Sotmarket“ priima daugiau nei 5000 užsakymą per dieną, o Vsevolodas iki šiol asmeniškai seka klientų atsiliepimus.
Romanas Višnevskis
26 metai
„United Traders“
Pajamos: 200 milijonų rublių
„United Traders“ R. Višnevskis sukūrė 2009 metais kartu su Dmitrijumi Belousovu ir Anatolijumi Radčenko. Pirminės investicijos – 80 000 dolerių. Dirbdamas kompanijoje „Swift Trade“, R. Višnevskis sukūrė savo prekybos strategiją, kuri rinkoje gavo „layering“ – „sluoksniavimo“ – pavadinimą. Dabar „United Traders“ paslaugomis naudojasi apie 200 profesionalių ir daugiau nei 1000 pradedančiųjų treiderių. R. Višnevskis ir jo partneriai taip pat užsidirba iš treiderių mokymo, o šiais metais įkūrė fondą „Kvadrat Black“, kuris valdo apie 100 milijonų dolerių.
Dmitrijus Kibkalo
32 metai
„Mosigra“
Pajamos: 450 milijonų rublių
2008 etais prodiuserių centro direktorius Dmitrijus Kibkalo nusprendė padovanoti tėvui Maskvos universiteto studentų sugalvotą stalo žaidimą apie piratus „Šakalas“. Paaiškėjo, kad tai buvo pirmasis jo žingsnis link asmeninio verslo: minimali partija, kurios galėjo imtis gamintojai, buvo 100 egzempliorių. Dmitrijus tiek ir užsakė, nors jam reikėjo tik vieno. Likusioms kopijoms parduoti jis atidarė internetinę parduotuvę, o asortimento paįvairinimui jis pridėjo ir kitus stalo žaidimus. Per mėnesį atsipirko visos išlaidos, o 2009 metais jis įkūrė „Mosigra“. Dabar tinklas jungia 17 savo ir 71 frančizės parduotuvių Rusijoje ir Ukrainoje. D. Kibkalo kompanija kuria ir leidžia ir savo žaidimu. Bet „Šakalas“ iki šiol yra tarp jos pardavimų lyderių.
Gevorkas Sarkisianas
30 metų
„Innova“
Pajamos: 1,5 milijardo rublių
Ekonomistas pagal išsilavinimą G. Sarkisianas dirbo Finansų ministerijoje. 2006 metais, kai jis su bendraminčiais įkūrė „Innova“, užsienio internetinių žaidimų adaptacijomis daugiausia užsiėmė piratai. Kad susitartų dėl pirmos licenzijuotos žaidimo versijos su žaidimo kūrėjais, teko kiek „pameluoti“ apie savo galimybes. Užtat dabar kompanija turi daugiau nei 10 projektų (įskaitant „Lineage II“, „Planet Side II“, „Aion“) ir interneto kino teatrą. Žaidimai vartotojams nemokami, bet žaidimo įrankius reikia pirkti – tai ir yra pagrindinis „Innova“ pelno šaltinis.
Andrejus Medvedevas
33 metai
„Promišlenije silovije mašini“
Pajamos: 1,6 milijardo rublių
Andrejus Medvedevas ir jo partneris Aleksandras Salnikovas – buvę Jaroslavlio gamyklos „Avtodizel“ marketologai. 2005 metais jie ėmėsi savarankiškos veiklos, aptikę, kad daugeliui vartotojų reikalindi nestandartiniai dyzeliniai generatoriai. Partneriai išsinuomojo patalpas, pasamdė darbuotojus ir įvykdė keletą „Avtodizel“ generatorių modernizavimą. Verslas įsivažiavo. Dabar A. Medvedevo įmonėje dirba trys šimtai žmonių. Tarp klientų – dukterinės „Gazprom“, „Transneft“ ir „Lukoil“ kompanijos.
