Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų konsultantams Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) mokėjo milijonus litų už prastus patarimus, kurių atnešti nuostoliai šiandien milijonus kainuoja Lietuvos valstybei.
Nuostolius lėmė bankas
Per Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos sesiją svarstant pranešimą dėl ERPB veiklos, Seimo narė Birutė Vėsaitė išdrįso pakritikuoti banko veiksmus įgyvendinant Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektą.
Pasak parlamentarės, viena iš projekto vėlavimo priežasčių yra blogas valdymas, ir Lietuva dėl vėluojančios branduolinių atliekų saugyklų statybos kasmet patiria po 600 mln. litų nuostolį.
“Vėluojančios statybos gerokai pabrangino projektą, kurio viso vertė - 1,3 mlrd. eurų. Antrasis IAE reaktorius, kuris iki 2010 m. pradžios buvo didžiausias elektros energijos gamintojas, tapo trečiuoju didžiausiu elektros vartotoju Lietuvoje, nes radioaktyvios atliekos vis dar yra reaktoriuje, o ne saugyklose", - sakė B.Vėsaitė.
Dėl to, kad Lietuvai nepasisekė su projektą įgyvendinančia kompanija “Nukem", kuri, laimėjusi konkursą, priklausė vokiečiams, vėliau buvo parduota amerikiečiams, o dabar yra rusų įmonė, B.Vėsaitės įsitikinimu, kalti įmonę pasirinkę užsienio ekspertai. Seimo narės žiniomis, su šia bendrove nesiseka ne tik Lietuvai.
“Bendrovės “Nukem" savininkų keitimasis turėjo įtakos projekto vėlavimui, tačiau ne Lietuva, o ERPB pasirinko šią įmonę viešo konkurso būdu. Atrodytų, gal tik Lietuvai nepavyko. Tačiau ta pati “Nukem" vykdo uždarymo darbus Bulgarijoje ir Slovakijoje, o šios šalys taip pat susiduria su projektų vėlavimu", - sakė B.Vėsaitė.
Kritikos nesigina
Nors projektus įgyvendinti stipriai vėluojama, parlamentarės duomenimis, iš Ignalinos AE uždarymo fondo ERPB konsultantams buvo mokami dideli pinigai - iki 5 mln. litų per metus. Ir tai buvo daroma nepaisant to, kad jie neprisiima jokios atsakomybės už projekto vykdymą.
B.Vėsaitė ERPB vadovybei pasiūlė atlyginimus konsultantams mokėti atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, taip pat peržiūrėti projektus įgyvendinančių bendrovių atrankos kriterijus ir sustiprinti IAE uždarymo projekto įgyvendinimo kontrolę, kad šis projektas būtų baigtas laiku.
Svarstant pranešimą ERPB viceprezidentas Janas Fišeris (Jan Fisher) dėl kritikos sutiko ir aiškino, esą bankas yra pasirengęs keisti darbo stilių.
Atsisakys paslaugų
Kaip “Respubliką" informavo IAE atstovė Daiva Ramašauskaitė, šiuo metu elektrinėje darbuojasi net 14 brangiai apmokamų užsienio konsultantų. Jų funkcija buvo prižiūrėti sutarčių bei vykdomų projektų kokybę ir užtikrinti jų įgyvendinimą laiku.
“Deja, konsultantai jiems priskirtų funkcijų ir pareigų neatliko tinkamai - nevykdė griežtos projektų priežiūros kontrolės, - teigė D.Ramašauskaitė. - Tačiau bet kokia atsakomybė sutartyse su ekspertais, kurias ERPB teikimu be jokių diskusijų pasirašė Lietuva, nenumatyta".
Pasak IAE atstovės, praktiškai nuo pat pradžių, kai buvo pasirašyta sutartis, buvo sukurtas ydingas mechanizmas - ERPB nustatė konsultantų darbų įkainius, bet nereikalavo iš jų darbo rezultatų.
“Akivaizdu, kad ir ERPB, ir jų pasiūlyti konsultantai buvo suinteresuoti kuo ilgesniu projektų įgyvendinimo laikotarpiu, nes tai užtikrino jiems stabilias ir solidžias pajamas", - sakė IAE atstovė.
Naujoji IAE administracija bando keisti šią ydingą praktiką. Šiuo metu, kaip teigė D.Ramašauskaitė, daugumos konsultantų darbo sutartys baigiasi, ir naujoji IAE vadovybė pasirinks tik tuos, kurių veikla iš tiesų davė didelę pridėtinę vertę. Sutartys su konsultantais bus pasirašomos tik metams. Be to, bus labai aiškiai apibrėžtos jų funkcijos ir tikslai, kurių jie turės siekti savo sutartinio darbo metu.
Alia ZINKUVIENĖ
