Pareigūnams mitinguojant dėl vis mažėjančių atlyginimų, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ramiai dėlioja milijonus. Pasirodo, vidaus reikalų sistemoje rezervų atsiranda - ypač tada, kai viešame konkurse prireikia "kilstelėti" konkrečią bendrovę.
Praėjusios savaitės pradžioje Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį sustabdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vykdomo konkurso, kurio nugalėtojas turės įdiegti valstybės sienos stebėjimo sistemą Viešvilės užkardoje (30 kilometrų ilgio pasienio ruože su Kaliningradu), viešųjų pirkimų procedūras.
Tebevykstantį konkursą teismui pakartotinai apskundė bendrovė "Belam telekomunikacijos", kuri, pasiūliusi mažiausią kainą ir vienintelė neviršijusi konkurso biudžeto, tvirtina esanti stumiama iš varžybų dėl solidaus užsakymo.
Galimybe kreiptis į teismą jau pasinaudojo arba rengiasi tai daryti ir dar keletas šio konkurso dalyvių. Pateiktas viešojo pirkimo sąlygas jie vadina dviprasmiškomis, o atliekamus vertinimus - subjektyviais.
Teismų dar bus?
"Konkursu ketinama įsigyti aukščiausių technologijų įrangą, o susirinkę VSAT atstovai ją vertina pagal principą "pasižiūrėsime ir nuspręsime". Taip, iš akies pažiūrėję, jie gali pareikšti, kad ta ar kita įranga netinka. Ir taip bus, pamatysite. Konkursas dar nesibaigė - bus tų teismų", - kalbėdamas su LŽ nusivylimo neslėpė sprendimą trauktis iš konkurso priėmusios bendrovės "Telekonta" vadovas Svajūnas Bernotas. "Telekonta" savo teises taip pat bandė ginti teisme, tačiau laukiamo rezultato nepasiekė.
Verslininkams bandant išsireikalauti skaidresnių vertinimo kriterijų, VSAT ir vykdomų projektų "didžiuoju koordinatoriumi" vadinama VRM suka kita kryptimi. Jau kilus teisminiams ginčams, rugsėjo 17-ąją, vidaus reikalų ministro liberalcentristo R.Palaičio vadovaujamo Išorės sienų fondo (ISF) priežiūros komitetas, perskirstęs lėšas, Viešvilės projektui atrado papildomus 4 mln. litų. Tiesa, ministras R.Palaitis, prieš kelias dienas kalbėdamas su LŽ, iš pradžių bandė tvirtinti, kad jokių papildomų milijonų šiam konkursui nebuvo skirta.
Tuo metu konkurso dalyviai neslepia įžvelgią keistų sutapimų jį organizuojant. Jų teigimu, besiklostančios aplinkybės verčia svarstyti, kad konkurso sąlygos taikomos vienai konkrečiai jame dalyvaujančiai bendrovei, o papildomas finansavimas atrastas tam, kad ši organizacija, pasiūliusi gerokai didesnę nei iš pradžių nustatyta kainą, įtilptų į leidžiamus rėmus.
Ne ta bendrovė
Balandžio pabaigoje vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymu Nr. 1V-158 stebėjimo sistemai Viešvilės užkardai pirkti buvo numatyta konkreti suma: 9 mln. 977 tūkst. litų (7,48 mln. litų - ISF finansinė parama, 2,49 mln. litų - bendrojo finansavimo lėšos).
Gegužės viduryje paskelbto atviro konkurso sąlygose fiksuota, kad projekto įgyvendinimo pradžia - liepos 13-oji, baigtis jis turėjo gruodžio 31 dieną. Kaip nurodoma, sutarties su nugalėtoju sudarymo kriterijus - mažiausia kaina.
Vokai su pretendentų pasiūlymais atplėšti birželio 30 dieną. Mažiausią kainą, atitinkančią konkurso biudžetą, pasiūlė "Belam" - 9,6 mln. litų. Antrojoje vietoje likusi "Euroelektronika" savo paslaugas įvertino 11,4 mln. litų, trečiojoje atsidūrusi "Fima" - 11,9 mln. litų. Dar trijų bendrovių siūlomos kainos - kur kas didesnės.
"Įsivaizduoju, atplėšę vokus jie pamatė, kad pirmojoje vietoje atsidūrė ne tie, kurių tikėtasi. Nuo tada prasidėjo siaubingas proceso vilkinimas. Buvo justi, kad laikas tempiamas - iki to momento, kai, konkurso biudžetui padidėjus keliais milijonais litų, vėl prasidėjo skuba", - LŽ aiškino "Belam" direktoriaus pavaduotojas komercijai Aleksandras Židokas.
Slapta metodika
Liepos 21 dieną oficialiu VSAT raštu "Belam" buvo pakviesta praktiškai pademonstruoti savo įrangą. Tačiau jau rugpjūčio 11 dieną įmonei pranešta, kad jos konkursui pristatytoje techninėje dokumentacijoje yra neatitikimų, todėl, atsižvelgiant į sunkią ekonomikos padėtį, suprantant įmonių siekį taupyti lėšas, pasiūlyta, kad demonstracijos galima ir neberengti.
Teisę įrangos veikimą pademonstruoti praktiškai "Belam" išsireikalavo tik per teismą. Tačiau itin brangius prietaisus nugabenus į Viešvilės užkardos Sokaičių bokšto teritoriją VSAT darbo grupė, vizualiai susipažinusi su siūloma preke, priėmė sprendimą jos nebandyti - esą pateikti prietaisai neatitiko komerciniame pasiūlyme nurodytos įrangos.
Kiek kitaip vykusį procesą užfiksavo teismo sprendimu įrangos demonstraciją stebėjusi antstolė Gita Andrijauskienė. Jos surašytame protokole pirmiausia nurodoma, kad VSAT sudarytos pasieniečių ir techninių specialistų komisijos vadovas Vilhelmas Krinickis informavo, esą praktinės demonstracijos tvarką reglamentuojanti metodika yra vidaus naudojimo dokumentas, todėl "Belam" atstovai su juo susipažinti negali.
Toliau, remiantis ta pačia slapta metodika, konstatuota, kad "Belam" siūlomi prietaisai netinka, nes... neatitinka konkursui pateiktuose reklaminiuose lankstinukuose nurodytos įrangos. "Belam" atstovų pateikti dokumentai, kad įranga yra specialiai pagaminta pagal šio konkurso reikalavimus, taip pat įrangos gamintojo "Elbit Security Systems" raštas, kad prietaisų techninės charakteristikos atitinka pirkimo dokumentų reikalavimus, VSAT atstovų neįtikino.
Regis, kas gali būti aiškiau: įmonės siūloma prekė neatitinka reikalavimų, todėl įmonė iš konkurso pašalinama. Tik VSAT atstovai pasielgė kitaip. Spalio 1-ąją, tą pačią dieną, kai teismas svarstė "Belam" prašymą ginti jos teises, VSAT sudarytos viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, tarnybos Viešųjų pirkimų skyriaus viršininkas Arūnas Lučinskas bendrovei išsiuntė raštą, kuriame siūloma dar kartą demonstruoti savo prietaisus: "VSAT viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi jūsų reikalavimą, atsižvelgdama į projekto įsisavinimo terminus bei nenorėdama veltis į teisminius ginčus, tenkina jūsų prašymą ir suteikia galimybę atlikti pakartotinę Jūsų siūlomos įrangos demonstraciją."
Įvardija favoritą
VSAT darbo metodais piktinasi ne tik "Belam". Tik gavusi reikalavimą praktiškai pademonstruoti įrangą, į teismą kreipėsi ketvirtojoje vietoje pagal pasiūlymų eilę buvusi bendrovė "Telekonta". Vėliau ji priėmė sprendimą iš konkurso trauktis.
Turinti pretenzijų neslepia ir antrojoje vietoje esanti bendrovė "Euroelektronika". Šios įmonės pardavimo direktorius Tomas Vaičiukynas, kaip ir "Telekontos" vadovas S.Bernotas, tvirtina, kad siūlomos įrangos vertinimo kriterijai - subjektyvūs, o VSAT atstovų veiksmuose galima įžvelgti palankumą konkrečiai bendrovei.
Verslininkų teigimu, prieš kelerius metus analogišką projektą Pagėgių rinktinės Bardinų ir Tribonių užkardose įgyvendino bendrovė "Fima", dabar likusi trečiojoje vietoje. Esą galima spėti, kad VSAT bet kuriuo atveju nori bendradarbiauti su šia bendrove. Tuo labiau kad konkurso sąlygose fiksuotas reikalavimas, jog siūlomi įrenginiai turi būti suderinami su "Fimos" jau įdiegta sistema.
"Sutapimų dėl "Fimos" įžvelgti galima, bet aš nelinkęs vienareikšmiškai to tvirtinti. Bet šiokių tokių sutapimų tikrai yra", - atsargiai rinkdamas žodžius kalbėjo T.Vaičiukynas.
Simpatijų "Fimai" nesikrato ir šiam viešajam pirkimui vadovaujantis VSAT atstovas A.Lančinskas. Kalbėdamas su LŽ jis tvirtino negalįs pakomentuoti, kodėl "Fima" įvardijama kaip nugalėtoja, nes tokie svarstymai - "konkurso užkulisiai".
"Kaip viena potencialių nugalėtojų ji gali būti minima - taip", - atviravo A.Lančinskas.
Pasak bendrovės "Fima" Apsaugos sprendimų departamento direktoriaus Giedriaus Zaicevo, prieš kurį laiką Bardinų ir Tribonių užkardose jų įgyvendinto projekto vertė buvusi apie 3,3 mln. eurų be PVM (apie 13 mln. litų su PVM - red.). Šiam konkursui, remdamasi patirtimi vykdant ankstesnius projektus, "Fima" pateikė "tikrai gerą, sienos saugumą užtikrinantį pasiūlymą".
"Manome, kad viešojoje erdvėje pasirodę neigiami mūsų dalyvavimo vertinimai tėra tik konkurencijos apraiškos. Situacija rinkoje, kaip žinote, šiuo metu yra įtempta ir tokiuose konkursuose visada atsiranda dalyvių, bet kokia kaina siekiančių laimėti projektą", - teigė G.Zaicevas.
"Fima" konkuruoja ne tik teikdama verslo projektus. Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje skelbiama oficiali informacija rodo, kad 2007-2008 metais "Fima" buvo tarp dešimties bendrovių, teikusių aukas politinėms partijoms. Per 2008 metų Seimo rinkimus vien Liberalų ir centro sąjungai (LiCS), kurios atstovas R.Palaitis dabar vadovauja VRM, ši bendrovė atseikėjo maksimalią įstatymų leidžiamą sumą - 30 tūkst. litų.
Skirtingos versijos
Vienaip ar kitaip, jau įsibėgėjus konkursui, VSAT valdanti VRM priėmė sunkmečiu mažai precedentų turintį sprendimą - vykdomam projektui "surado" papildomų lėšų - kelis milijonus litų.
VRM oficialiame tinklalapyje iki šiol galima perskaityti pranešimą, kad rugsėjo 17 dieną vidaus reikalų ministro R.Palaičio vadovaujamame ISF priežiūros komiteto posėdyje buvo patvirtinta patikslinta ISF 2007-ųjų metinė programa.
"Perskirsčius 2007 metų metinės programos projektams skirtas lėšas, atsirado galimybė už 4 mln. litų VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje įrengti sienos stebėjimo įrangą bei kiek daugiau nei 2 mln. litų skirti vietinio eismo per sieną, kaip tikimasi įsigaliosiančio kitais metais, leidimų blankų gamybai", - skelbiama šiame pranešime.
Konkursą organizuojančios VSAT vadovas generolas Saulius Stripeika LŽ tikino apie papildomas lėšas nieko nežinąs - to esą reikia klausti VRM.
Daugiau informacijos turi S.Stripeikos pavaldinys A.Lučinskas, vadovaujantis šiam viešajam pirkimui. Pasak jo, vykdant 2007-2013 metų Išorės sienų programą, 2007 metais buvo sutaupyta 7 mln. litų. Šie pinigai turėtų būti panaudoti vietinio eismo per sieną programai. Kadangi pagal ją konkurso paskelbti šįmet nebespėjama, 4 mln. litų paskolinami Viešvilės programai.
Vidaus reikalų ministras R.Palaitis pateikia kitą versiją. Iš pradžių, turbūt pamiršęs paskaityti VRM viešai platinamą informaciją, ministras tvirtino, kad papildomų pinigų Viešvilės programai apskritai nenumatyta. Kiek vėliau R.Palaitis LŽ pareiškė, esą tam skirta papildomų lėšų, bet ne 4, o tik 2 mln. litų.
Tačiau labiausiai ministrą suglumino klausimas apie tai, kodėl, paskelbus konkursą ir jo paties įsakymu įvardijus konkrečią jam numatomą sumą, jau vykstant procesui tenka skirti papildomus milijonus.
Pareiškęs, kad domėdamosi dar nepasibaigusiu konkursu LŽ daro spaudimą viešųjų pirkimų komisijai, ministras vis dėlto pažadėjo pasitikslinti dėl papildomų lėšų poreikio.
"Pirmiausia noriu pasakyti, kad šiuo metu procesas nėra pasibaigęs. Viešųjų pirkimų komisija, sudaryta VSAT, kur, beje, nėra nė vieno mano partijos nario, ir kur aš - sąžiningai sakau - neturiu jokios įtakos, liepos 21 dieną pasiūlė palikti 2 mln. litų rezervą, nes įrangos yra pasiūlyta įvairios, ir kol kas nežinia, kokia bus pasirinkta", - netrukus aiškino R.Palaitis.
Rezervų yra
VRM ministras, jau ne vieną mėnesį mokantis sau pavaldžius galo su galu nesuduriančius pareigūnus taupyti ir gyventi pagal išgales, LŽ taip pat tvirtino abejojantis, ar, skelbiant viešųjų pirkimų konkursą, jo medžiagoje buvusi nurodyta konkreti suma, nes "konkursas tam ir yra, kad būtų pateikti įvairūs pasiūlymai". To, kad įsakymas dėl konkursui skiriamo biudžeto patvirtintas jo paties parašu, ministras greičiausiai taip pat neprisimena.
"Kadangi rezervinių pinigų ten, kaip suprantu, buvo, VSAT dabar paprašė rezervuoti 2 mln. litų papildomai, ir viskas. Paskui, kai mums iškilo problema dėl vietinio eismo per sieną programos, mes ten irgi atradome rezervų. Taigi ISF yra gana lankstus", - aiškino tragišku vidaus reikalų sistemos finansavimu nuolat besiskundžiantis ministras.
Vidaus reikalų ministro svarstymai stebina ekonomistą Lietuvos socialdemokratų partijos vadovą Algirdą Butkevičių. "R.Palaitis labai keistai kalba. Kaip tu gali skelbti konkursą, kai nežinai galutinės sumos? Tada gali manipuliuoti lėšomis", - stebėjosi jis.
Kaip galima pasinaudoti valstybės turtu, tiek vidaus reikalų ministras R.Palaitis, tiek VSAT vadovas S.Stripeika žino gal net geriau negu tai, kaip iš krizės traukti jiems pavaldžias institucijas.
Tik atėjusio į ministro postą R.Palaičio laukė malonus "netikėtumas": VRM nuomojamas prabangus automobilis "Audi A6", už kurį kas mėnesį paklojama daugiau kaip 3 tūkst. biudžeto pinigų. Dar prieš kelis mėnesius žadėjęs, kad svarstys galimybę šio automobilio atsisakyti ir rinktis pigesnį, R.Palaitis ir toliau važinėjasi už tūkstančius litų.
Kur kas didesnių nemalonumų automobilis atnešė S.Stripeikai. Metų pradžioje LŽ aprašius, kaip generolo vairuotojas darbo metu vėžina VSAT vadovo žmoną ir dukrą, pareigūno elgesį svarstė VRM komisija. Tuo metu R.Palaitis į S.Stripeikos prasižengimą pažiūrėjo pro pirštus, o netrukus buvo paskelbtas verdiktas - kaltas ne generolas, o pernelyg uolus vairuotojas.
Pikti liežuviai kalba, kad generolo tarnybiniu automobiliu jo šeima važinėjasi ir toliau. Tik dabar VSAT vadovo vairuotojas elgiasi itin budriai.
Jurga TVASKIENĖ
