Tos peticijos parlamentinis tinklalapis vienu metu liovėsi veikti dėl žmonių, norinčių pridėti savo vardą prie raginimo surengti kitą visuotinį balsavimą po ketvirtadienio istorinio plebiscito.
„Mes, pasirašiusieji, raginame Jos Didenybės Vyriausybę įtvirtinti tokią taisyklę: jeigu už šalies išstojimą ar tolesnę narystę balsuoja mažiau nei 60 proc. žmonių, esant mažesniam nei 75 proc. rinkėjų aktyvumui, turi būti rengiamas naujas referendumas“, – rašome peticijos tekste.
Už pasitraukimą iš ES ketvirtadienį nubalsavo 51,9 proc. referendumo dalyvių, o 48,1 proc. pasisakė už pasilikimą Bendrijoje. Rinkėjų aktyvumas šiame referendume siekė 72,2 procentus.
Panašu, kad peticiją aktyviausiai palaikė Edinburgo ir Londono gyventojai. Abiejuose miestuose „Pasilikti“ stovykla ketvirtadienį laimėjo didele persvara.
Kitaip negu kai kuriose šalyse, Britanijos įstatymai nenumato, kad referendume turi būti pasiekta minimali balsų persvara arba minimalus rinkėjų aktyvumas. Tuo tarpu ES taisyklėse nėra nieko pasakyta apie scenarijų, kai bloko narė, jau pradėjusi derybas dėl išstojimo, persigalvoja ir atsisako pasinaudoti Lisabonos sutarties 50-uoju straipsniu.
Stratklaido universiteto profesorius Johnas Curtice'as išdėstė du hipotetinius scenarijus, kaip galėtų būti surengtas antras referendumas.
„Jeigu (buvęs Londono meras) Borisas Johnsonas vadovaus vyriausybei ir jeigu siekis įgyvendinti (išstojimą) ilgai užsitęs, po dvejų metų galėtume surengti kitą referendumą, rodantį, kad žmonės iš tikrųjų nori atšaukti sprendimą ir pasilikti“, – aiškino jis.
„Taip pat gali susiklostyti padėtis, kai opozicijos partija per visuotinius rinkimus įgis mandatą surengti naują referendumą“, – pridūrė jis. Vis dėlto jis pažymėjo, kad dabartinė peticija kol kas nesukels jokių padarinių, išskyrus formalų aptarimą parlamente, kuris privalo nagrinėti bet kokias peticijas, pasirašytas daugiau negu 100 tūkst. žmonių.
