Lietuvos valdžios institucijos su valstybės pinigais elgiasi nusikalstamai. Iš pasaulio bankų skolinasi su 8 proc. ir didesnėmis palūkanomis, tuos pinigus laiko komerciniuose bankuose, o gauna perpus mažesnes palūkanas arba net primoka už valstybinių indėlių laikymą. Negana to, dar paaiškėjo, kad Vyriausybė skolinasi daugiau milijardų, nei reikia biudžeto deficito skylėms užkišti.
Artėjant svarstymams dėl kitų metų valstybės biudžeto, Vyriausybė vis garsiau traukia seną giesmelę apie taupymą ir neišvengiamas skolas (šiuo metu jos siekia beveik 34 mlrd. litų, o kitąmet gali augti net iki 43 milijardų). Tačiau Valstybės kontrolė atskleidė skandalingus faktus apie valstybės pasiskolintų laisvų pinigų laikymą.
Klaidos ar nusikaltimai?
Šiandien finansų ministrė Ingrida Šimonytė parlamentarams pateiks Seimo nutarimo projektą dėl 2009 m. valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos.
Išvadą šiam projektui rengusi Valstybės kontrolė turėjo daugybę pastabų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams dėl klaidų netikslių duomenų, o daryti kai kurių išvadų auditoriai net neturėjo iš ko, nes iš valstybės institucijų negavo reikiamos informacijos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys Algirdas Butkevičius pasibaisėjęs, kad valdžios institucijos biudžeto pinigais taškosi kaip savais ir drįsta neteikti informacijos net valstybės auditoriams.
„Nebuvo pateikti visi teisės aktų nustatyti biudžeto vykdymo rodikliai, nėra iždo sąskaitų likučių komerciniuose bankuose, nepateikta visa informacija apie valstybės investicijas. Tai yra pinigai, skirti ekonomikai plėtoti. Ar tos lėšos panaudotos nesėkmingai, ar jų panaudojimas buvo labai žemas – neaišku kodėl, bet ta medžiaga Valstybės kontrolei nebuvo pateikta", – spėliojo A.Butkevičius.
Jis negailėjo kritikos Vyriausybei, kad brangiai skolinosi, o tuo tarpu iš 141,3 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų buvo panaudota vos 10 mln. litų.
„Kai mažėja atlyginimai, karpomos žmonių pensijos, komercinių bankų sąskaitose guli milijardai nepanaudotų valstybės lėšų, kurias reikėjo skirti ekonomikai gaivinti, darbo vietoms išsaugoti ir naujoms sukurti", – sakė A.Butkevičius. Anot jo, tendencingai atrodo ir tai, kad auditoriams nebuvo pateikti duomenys apie 1,4 mlrd. litų skolintų lėšų, kurios yra investuotos komerciniuose bankuose.
Skolintasi ir nesant reikalo
Valstybės auditoriai atkreipė dėmesį ir į tarptautinėms kredito reitingų agentūroms mokamus mokesčius. 2009 m. keturioms agentūroms sumokėta apie 4 mln. litų, tačiau vienai iš jų – „Standard&Poor's" – mokama net keletą kartų daugiau nei likusioms agentūroms.
Auditorių nuomone, skolinimosi poreikis turi būti prognozuojamas taip, kad užtikrintų efektyvų valstybės piniginių išteklių valdymą. Tačiau pernai Vyriausybė skolinosi net ir tada, kai tokios būtinybės nebuvo.
Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad 2009 m. atskirais mėnesiais valstybės piniginių išteklių likutis svyravo nuo 8 mln. litų net iki 5,5 mlrd. litų (spalio mėn.).
Laikinai laisvos lėšos investuojamos į terminuotus indėlius ir Vyriausybės vertybinius popierius, tačiau skolinių įsipareigojimų valdymo išlaidos smarkiai viršija iš investavimo gautas pajamas. Mat skolinamasi vidutiniškai už 8 proc. metinių palūkanų, o už laikinai laisvas lėšas, investuotas į terminuotus indėlius, mokamos palūkanos nesiekia nė 4 proc. litais ir 0,5 proc. eurais.
„Vyriausybė vis kartoja, kad reikia taupyti, reikia skolintis, o vien praeitų metų gruodžio 31 d. į terminuotus indėlius komerciniuose bankuose buvo įvairiais laikotarpiais investuota 842 mln. litų valstybės lėšų, – sakė A.Butkevičius. – Pasižiūrėjau, kokia situacija šiandien – rugsėjo 1 d. terminuoti indėliai sudarė net 3,3 mlrd. litų. Bet gali būti ir atskiri pinigai einamosiose sąskaitose, tik, kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, asignavimų valdytojai šios informacijos kažkodėl nepateikė".
Valdžia taip stengiasi, kad komerciniai bankai uždirbtų kuo daugiau, kad net įstatymus pažeidinėja.
„Pavyzdžiui, valstybės rezervo lėšos pagal Valstybės iždo įstatymą turi būti laikomos Lietuvos banke, o jos buvo laikomos Finansų ministerijos einamojoje sąskaitoje “Swedbank", – šiurkštų įstatymo pažeidimą įvardijo parlamentaras.
Už pinigų laikymą net primokama
Valstybės kontrolė įdomius faktus paskelbė ir apie Gedimino Kazlausko vadovaujamos Aplinkos ministerijos vykdomą daugiabučių namų atnaujinimo programą. Jos nepavyks laiku įgyvendinti. Ji dar net nepradėta vykdyti, nors pinigai seniausiai yra.
Valstybės auditoriai konstatavo, kad per penkerius metus pavyko modernizuoti tik 1,5 proc. planuotų namų – maždaug 720 daugiabučių, o norint jų atnaujinti 70 proc., kaip yra numatyta daugiabučių namų atnaujinimo programoje, kasdien turėtų būti atnaujinama daugiau kaip 10 pastatų.
Lietuvos ir ES iniciatyva praėjusių metų vasarą buvo įsteigtas JESSICA (Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko tarybos iniciatyva, skirta paremti investicijas) Kontroliuojantysis fondas, skirtas finansuoti energijos efektyvumo priemones daugiabučiuose namuose. Aplinkos, Finansų ministerijos ir Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė finansavimo sutartį, pagal kurią Aplinkos ministerija įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmokėti į JESSICA Kontroliuojančiojo fondo sąskaitą 227 mln. eurų (785 mln. litų) dydžio įnašą, kurį sudarys 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų ir nacionalinės bendrojo finansavimo lėšos. Šalys susitarė, kad EIB įsipareigoja valdyti ir administruoti šį fondą.
Pagal šią finansavimo sutartį Aplinkos ministerija 2009 m. rugsėjo mėnesį į šio fondo sąskaitą įmokėjo 516 mln. litų (438 mln. litų – ES parama, 78 mln. – Lietuvos biudžeto lėšos). Bendra lėšų suma traktuota kaip trijų mėnesių indėlis banke, 2009 m. gruodžio mėnesį indėlio sutartis pratęsta.
Tačiau keisčiausia, kad Aplinkos ministerijoje pasirašytoje sutartyje konstatuojama, jog už šį milijoninį indėlį Lietuvai bus mokamos palūkanos mažesnės, nei reikės mokėti už nežinia kodėl į banką padėto indėlio tvarkymą. Vien tik per praėjusių metų tris mėnesius Lietuvai buvo sumokėta 200 tūkst. litų palūkanų, už indėlio tvarkymą nuskaičiuota 2,4 mln. litų.
Kiek milijonų G.Kazlauskas atiduos?
„Ministrą iškart reikėjo varyti lauk pro duris, o prezidentė dar su juo kalbėjosi, – piktinosi Seimo narys Julius Veselka ir pats išsigando tokios išvados. – O gal prezidentė šių skaičių net nežinojo?"
Valstybės kontrolės 2–ojo departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Milčiūnas kalbėdamas su „Respublika" pripažino, kad neskaičiavo, kiek mūsų visų lėšų ministras G.Kazlauskas užsienio bankui atidavė šiais metais – gal už indėlio tvarkymą sumokėta jau per dešimt milijonų litų?
„Aš tik žinau, kad Aplinkos ministerija dar šiemet bankui pagal sutartį privalo pervesti apie 200 mln. litų", – „Respublikai" sakė M.Milčiūnas.
Valstybės auditorių teigimu, iki šių metų vidurio buvo tik šeši daugiabučių renovacijos projektai, kuriems galima suteikti paramą iš Kontroliuojančiojo fondo lėšų.
Valdantieji – į krūmus
Seimo Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma, paprašytas įvertinti tokį koalicijos partnerio ministro G.Kazlausko neūkiškumą, iš pradžių sutriko.
„Čia kažkas ne taip. Gal skaičiai neteisingi? Jei iš tikrųjų taip, reikia aiškintis, kaip bankas pasirinktas, ar buvo tartasi su kitais bankais, ar buvo skelbiamas konkursas. Nenorėčiau sakyti, kad tai korupcija, bet aiškintis pagrindo yra", – J.Razma nesiryžo išsakyti nuomonės, kas – politikai ar teisėsaugos institucijos – turėtų tirti tokį ministro G.Kazlausko švaistūnišką elgesį.
Loreta GRAUŽINIENĖ, Seimo Audito komiteto pirmininkė:
Ir dideliu verslininku nereikia būti, kad sugebėtum suskaičiuoti – į banką įdėti pinigai turi duoti naudą, o ne nuostolį. Šio atvejo, kai Aplinkos ministerija vien per tris praėjusių metų mėnesius “praganė" per du milijonus litų, nedrįsčiau pavadinti aplaidumu. Tai jau nusikaltimas, kurį tirti privalėtų atitinkamos institucijos. Juk tai ne asmeniniai ministro G.Kazlausko, o mūsų visų pinigai. Kita vertus, šie į banką padėti milijonai yra gyvybiškai reikalingi finansavimo šaltinių neturinčiam Lietuvos verslui.
Iki šiol vis galvojau, gal vienas ar kitas ministras nesuvokia ekonomikos dėsnių, gal jam paprasčiausiai nesiseka. Šiuo ministro G.Kazlausko atveju darau prielaidą, kad tai sąmoningas veiksmas. O kam jis naudingas, reikia giliau patyrinėti. Nepagavau už rankos, bet galima daryti prielaidą, kad kai kas iš to turi finansinės naudos. Juo labiau kad renovacijai įšaldytą pusę milijono litų ruošiamasi papildyti dar keliais šimtais milijonų.
Andrius MAZURONIS, Seimo Audito komiteto narys:
Dabartinė Vyriausybė jau ne pirmą kartą savo sprendimais demonstruoja ypatingą palankumą komerciniams bankams. Tai buvo akivaizdu ir svarstant Aukštojo mokslo įstatymą, ir kitus, kurie prisidėjo gelbėjant nuo krizės bankus, bet ne Lietuvos žmones.
Valstybės kontrolė jau pernai svarstant biudžeto vykdymo apyskaitą konstatavo, kad valstybės skolinimosi politika vykdoma netikslingai ir nelogiškai. Šįmet išvados pasikartoja. O Vyriausybė dar daugiau skolinosi vidaus rinkoje, kas, kaip teigia auditoriai, naudingiausia šalyje veikiantiems skandinaviškiems komerciniams bankams.
Tai, kas vykdoma valstybėje su skolinimosi politika, yra netoleruotina. Bet kad padėtis keistųsi, reikia politinės valios. Dabar politinę valią demonstruoja tie, kas turi didesnį kiekį mygtukų Seime, ir tam tikrų grupių interesai nusveria prieš naudą visai valstybei ir jos žmonėms.
Valdas KVEDARAS, Alia ZINKUVIENĖ
