Nėra vieningos nuomonės, kurios lenktynės tinkamesnės ruošiantis didžiajam pavasario klasikų startui „Milan-SanRemo“. T. Vaitkus praėjo išbandymus „Paris-Nice“, I. Konovalovas ir R. Navardauskas – „Tirreno-Adriatico“, ir iki galo sunku pasakyti, kurio iš jų įdirbis buvo pranašesnis 298 km „La Classicissima“ trasoje.
T. Vaitkus atrodė pasiruošęs
Tomas Vaitkus buvo atrinktas į „Paris-Nice“ lenktynes, kuriose jo komanda „Astana“ iškovojo pirmąją sezono pergalę.
Po paskutiniojo „Paris-Nice“ etapo komandos sporto direktorius Laurenzo Lapage T. Vaitkų charakterizavo teigiamai ir buvo įsitikinęs, kad jo rezultatai tik gerės.
„Šiandien jis finišavo 10-tas (+01 min. 22 sek.) trasoje, kuri nebuvo jam labai palanki, kaip ir blogas oras. Jeigu jis gali tai padaryti, tai reiškia, kad jis yra pasiruošęs „Milan-SanRemo“, „Tour of Flanders“ ir kitiems klasikams“.– tvirtino L. Lapage apie T. Vaitkų.
Optimistinėmis prognozėmis „Milan-SanRemo“ išvakarėse dalinosi ir komandos lyderis Allan Davis, įsitikinęs, kad „turime stiprią komandą ir daug šansų laimėti. Su Simonu Clarke ir Tomu Vaitkumi mes turėsime didelius šansus“.
Deja, net ir lydint puikiai komandai, australų sprinteriui A. Davisui nepavyko įgyvendinti nei „Astana“ komandos tikslų, nei pateisinti asmeninių ambicijų, kurias jis nusistatė 2007 m. likęs 2-as (+0 sek.), o 2009 m.– 4-as (+02 sek.).
„Milan-SanRemo“ trasoje kritęs net du kartus (Le Mànie), Allan Davis susitrenkė dešinę ranką ir, nors buvo jau įveikta daugiau kaip pusė distancijos, suprato, kad likus antroje grupėje durys į pergalę jam užsidarė.
Finišo protokole 146-as (+18 min. 25 sek.) iš 156 Allan liko ne tik nusivylęs, bet ir priblokštas.
Aukščiausia 66 vieta (+05 min. 23 sek.), kurią užėmė Simone Clarke, ir „Astana“ komandos direktoriams buvo šokas, kurį patyrė ir Ramūno Navardausko atstovaujama komanda „Garmin-Cervélo“.
R. Navardauskas: buvo ne mūsų diena
Į svarbiausią Europos pavasario klasikų startą atvykusi net su 3 lyderiais (Tyler Farrar, Thor Hushovd, Heinrich Haussler), „Garmin-Cervélo“ turėjo daugiau šansų nei bet kokia kita komanda laimėti lenktynes.
Tačiau lemtis, pakišusi koją Thorui Hushovdui tame pat Le Mànie kalne, buvo negailestinga.
„Komandai tikrai šį kartą nepasisekė. Mūsų pasaulio čempionas Thor Hushovd prieš svarbiausią kalną nugriuvo. Po to grupė skilo į dvi grupes ir tada pirmoje grupėje buvo tik Heinrichas Haussleris ir Andreas Klier, bet paskutiniuose kalnuose jiems nepasisekė pakliūti tarp pirmaujančių 8 sportininkų“.– sakė portalui „Balsas“ Ramūnas Navardauskas, apie 150 km važiavęs grupės priekyje ir daug padėjęs komandos lyderiams, o paskui pasitraukęs iš lenktynių.
Pasak Ramūno, „komanda nusiminusi tokia pabaiga. Bet niekas nelaiko jokio pykčio ant nieko. Paprasčiausiai buvo ne mūsų diena“, o H. Hausslerio 18 vieta finiše (+27 sek.) – liūdnas paguodos prizas. (Žr. video reportažą čia).
I. Konovalovas: daug kas krito
Ignatas Konovalovas, kaip ir Ramūnas Navardauskas, „Milan-SanRemo“ lenktynėse dalyvavęs pirmą kartą, komandos „Movistar“ rezultato nekomentavo. Tačiau jo komandos draugo Francisco Ventoso užimta 11 vieta (+27 sek.) ir taip yra iškalbinga.
„Milan-SanRemo man patiko“,– teigė portalui „Balsas“ Ignas, šiose lenktynėse užėmęs 45 vietą (+5 min. 23 sek. nuo Matthew Goss).– „Dar nebuvo tekę važiuoti 298 km ilgio lenktynių. Dar, aišku, pirmi 12 km buvo neutralūs Milano gatvėmis, tai iš viso per dieną numynėm 310 km. Sakyčiau, pirmam kartui buvo įdomus jausmas jau kai matai spidometre 248 km, o šalikelėje pastatyta lentelė su užrašu – 50 km iki finišo“.
Įveikęs vienas seniausių (šiemet 102-osios) ir sunkiausių klasikinių varžybų, Ignatas Konovalovas prisimena: „Milan-SanRemo man praėjo palyginus neblogai. Likus 100 km, grupė skilo į 2 dalis, nuo nusileidimo pagrinde, nes buvo slidu, šlapia, daug kas krito ten [Žr. video]. Aš, aišku, likau antroj grupėj. Ten dar keletas komandų tikrai bandė nepasiduoti ir grįžti, bet arčiau nei 40 sek. taip ir nebuvom priartėję. O į paskutinį kalną mano grupelė kilo ramiai, tai taip paskutinius 10 km ramiai davažiavom“.
