Rugsėjo pabaigoje pedagogų savanorių būrys pasiraitojo rankoves ir pradėjo dirbti su Lietuvos sieną kirtusių migrantų vaikais, kad galėtų užtikrinti jų teisę į mokslą. Mokytojai savanoriai pasiūlė platesnį spektrą užsiėmimų nei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), kuri užtikrina tik lietuvių kalbos pamokas.
Mokys migrantų vaikus: nuo mažiausių iki vyriausių
Šiam tikslui susirinko gausi pedagogų komanda – šiandien prie „Teachers for refugees“ (liet. – mokytojai pabėgėliams, aut. past.) projekto prisijungė apie 70 pedagogų, kartu dirba bent 7 psichologai.
Projekto dalyviai užsibrėžė tikslą migrantų vaikus mokyti įvairių disciplinų: anglų kalbos, matematikos, papildomai kūno kultūros ir menų, pavyzdžiui, muzikos arba tapybos. Užsiėmimai vyksta Ruklos pabėgėlių priėmimo centre (PPC) su įvairaus amžiaus vaikais – nuo 2 iki 18 metų.
Savo ruožtu ŠMSM lygiagrečiai organizuoja lietuvių kalbos pamokas 3 kartus per dieną, tačiau tai skiriasi nuo mokytojų savanorių iniciatyvos.
Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus mokytojas Bartas Pauwelsas, koordinuojantis „Teachers for refugees“ projektą, su portalu tv3.lt pasidalino patirtimi, kaip vyksta migrantų vaikų mokymo procesas.
Mintis suburti mokytojų savanorių, pasiryžusių užsiimti su pabėgėlių vaikais, kilo dar vasaros atostogų metu, dalijosi B. Pauwelsas.
„Pirma, kviečiau savo kolektyvą iš Vilniaus prancūzų licėjaus, paskui iš „Mažutėlių“ darželio bei dar iš keleto mokyklų prisijungti [pedagogus – aut. past.]. <...> Komandoje yra ir darželio, ir vidurinės mokyklos pedagogų, turime ir universiteto dėstytojų. Su visokiais vaikučiais dirbame – su paaugliais ir pačiais mažiausiais“, – sakė jis.
Nuo rugsėjo pabaigos savanoriai turėjo du neformalius susitikimus, o šį šeštadienį, spalio 16 d., užsiėmimai su vaikais vyks jau pilnu pajėgumu, tikino B. Pauwelsas.
Siūlo platesnį mokomųjų dalykų pasirinkimą
Valstybė įsipareigoja vaikams suteikti prieigą prie švietimo nepriklausomai nuo jų kilmės, pilietybės ir statuso. Todėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu į migrantų vaikų mokymo programą įtrauktos lietuvių kalbos pamokos. Nuo spalio pradžios visi vaikai gauna darbo dienomis po 3 pamokėles lietuvių kalbos kiekvieną dieną, sakė B. Pauwelsas.
Tačiau jis atskleidė, kad toks žingsnis sveikintinas tik tuo atveju, jei lietuvių kalbos pramokusiems migrantams galiausiai bus leista likti Lietuvoje.
„Tiesą pasakius, toks pasirinkimas mane truputį nustebino. Tarsi iš vienos pusės valstybė sako „ne, mes jūsų griežtai neįleidžiame“, politikai kalba, kad reikia migrantus greičiau sugrąžinti į kilmės šalį ir nesuteikti prieglobsčio. Iš kitos pusės, kalbama, kad reikia integruoti, lietuvių kalbos mokyti. Aš esu už, kad tie vaikai mokytųsi lietuvių kalbos, bet tik tie, kuriems bus suteiktas prieglobstis. Kitiems to daryti nematau prasmės – bus sugaištas laikas ir išmesti pinigai. Būtų daug naudingiau anglų kalbos mokyti: visur, kur važiuos, jiems tai bus naudinga, tas pats ir su matematika“, – įžvalgomis dalijosi mokytojas.
Pasak jo, taip ir kilo sumanymas kartu su mokytojais savanoriais pasiūlyti migrantų vaikams platesnį mokomųjų dalykų spektrą. Šia iniciatyva žavėjosi ir mokinių tėvai, teigė jis.
„Tėvai labai apsidžiaugė Rukloje, kad mes pasiūlėme kažką kitą. Pabėgėlių požiūris <...> lietuvių kalbos ir jos mokymosi atžvilgiu yra gana neigiamas. Vaikai noriai mokosi, nes jiems smagu, smalsu, bet tėvai nelabai supranta. Ir jie labai džiaugiasi, kad yra galimybė pasirinkti ir anglų kalbą, ir matematiką, ir prancūzų šiek tiek“, – pastebėjo pašnekovas.
Mokytojus pasitiko su džiaugsmu
Ruklos PPC gyvena daugiau nei 300 vaikų. „Tikrai yra, ką veikti. <...> Per vieną dieną visiems kažką duoti yra tikrai sudėtinga“, – minėjo mokytojas. Pagal vaikų amžių jie suskirstomi į nedideles klases iki 15 asmenų.
Pabėgėlių apgyvendinimo centro pagrindiniuose dviejuose pastatuose yra 7 klasės. Čia vyksta dalis užsiėmimų, klasėse kabo lentos, stovi suolai. Savanorių mokytojų projektas sulaukia finansinės paramos iš rėmėjų, todėl gali įsigyti pamokoms reikalingų priemonių.
Šalia centro esančiuose moduliniuose nameliuose mokymo sąlygos – kiek prastesnės, dalijosi B. Pauwelsas. „Bet mokame išsisukti, mokytojai yra pripratę prie visokių sąlygų. Svarbiausia, kad yra motyvacijos tiek iš mokytojų, tiek iš vaikų pusės“, – papildė jis.
Pats B. Pauwelsas Ruklos PPC gyvenančius vaikus ir jaunimą mokys anglų ir prancūzų kalbų. „Dauguma tų vaikų nekalba nė žodžio užsienio kalba, bet yra tam tikros metodikos, pagal galima mokyti“, – dalijosi jis. Jo teigimu, nežinoma kalba vaikams nėra kliūtis.
Pasak jo, atvykusius pedagogus migrantų vaikai sutiko šiltai ir su dideliu entuziazmu. „Vaikai trokšta žinių, jie nori augti, kažką gauti ir juos reikia maitinti. Jie mus labai gražiai priėmė, su dideliu noru“, – sakė pašnekovas.
Jo teigimu, pabėgėlių vaikai neturi pernelyg daug veiklos apgyvendinimo centruose, todėl džiaugiasi, kad gali kibti į mokslus.
Prie savanorių prisijungė mokytojas iš Irako
B. Pauwelsas pasakojo, kad pirmą kartą susitikęs su nelydimais paaugliais migrantais išgirdo jų džiaugsmą, kad nors apgyvendinimo sąlygos neblizga, jiems suteikta prieiga prie itin kokybiško interneto ryšio. „Mes galime tai panaudoti geram tikslui – vaikų mokymui“, – svarstė pašnekovas.
Jis apibūdino mokymo proceso eigą Ruklos PPC: „Pamokos vyksta paprastai. Ten yra klasė, suolai, lenta, kreida. Mokytojas kalba, rodo paveikslus. Bandome įvesti šiek tiek daugiau interaktyvumo, nes yra geras Wi-Fi ryšys. Gal vyresniems vaikams pasiūlysime per nuotolį pamokėles.“.
Kai kurios mokyklos pačios pasiūlė paaugliams migrantams prisijungti prie pamokų nuotoliniu būdu. Šitaip jie dalyvautų kitos mokyklos rengiamuose užsiėmimuose, būdami Rukloje, teigė jis.
Taip pat savanorių pedagogų koordinatorius džiaugiasi, kad mokytojų gretas papildė ir pats Ruklos PPC gyvenantis aukštą pedagogo kvalifikaciją turintis migrantas.
„Pabėgėlių tarpe yra labai daug protingų, išsilavinusių žmonių. Labai džiaugiamės, kad atsirado matematikos mokytojas irakietis, kuris mokytojavo Irake ir prisijungė prie mūsų. Kadangi jis yra uždarytas (atsiprašau už pasakymą) kaip kalėjime, nuobodžiauja. Būdamas labai užsidegęs mokytojas prisijungė ir dabar kiekvieną dieną dėsto matematiką“, – pasakojo B. Pauwelsas.
Savanorių pedagogų komanda šiam irakiečiui padeda: teikia reikiamas priemones, informacinės medžiagos kopijas – viską, kad galėtų sklandžiai vesti pamokas.
Vaikai – daug iškentėję, bet su dideliu potencialu
Migrantų vaikų ir jaunimo mokymas – svarbus žingsnis, padėsiantis užtikrinti nepilnamečių gerovę ir teisę į mokymą. Ne paslaptis, kad dauguma šių vaikų yra sukrėsti tiek fiziškai, tiek emociškai, todėl būtina su jais dirbti, teigė mokytojas.
„Visi tie vaikai išgyveno ir išgyvena labai dideles traumas. Mažai žinome, kokia jų praeitis, bet yra vaikų, kurių šalis buvo sudraskyta karo. <...> Tai, ką jie išgyveno savo šalyje, o paskui ir visa kelionė iki Lietuvos irgi buvo traumuojanti patirtis. Aišku, kad jiems yra saugu ir smagu būti su suaugusiais, kurie su jais dirba ir teigiamą požiūrį turi į juos“, – dalijosi B. Pauwelsas.
Kartu su „Teachers for refugees“ savanoriu būriu dirba bent 7 psichologai. Artimiausiu metu planuojama organizuoti psichikos sveikatos konsultacijas migrantų šeimoms: tiek vaikams, tiek jų tėvams, nes tos pagalbos trūksta, minėjo B. Pauwelsas.
Mokytojas neslėpė, kad pirmas susitikimas su migrantų vaikais jį gana sukrėtė. Išgirdus jų gyvenimo istorijas tampa aišku, kad mokslo užtikrinimas privalo būti prioritetas.
„Buvo pora berniukų. Mačiau, savo gimtojoje šalyje jie turėjo galimybę mokytis privačioje mokykloje, visiškai laisvai kalbėjo angliškai ir prancūziškai. Prašė fizikos, chemijos ir matematikos pamokų. Jie turėjo pradėti lankyti 11 klasę, bet prasidėjus karui šalyje, išvyko. Norėtų tapti medikais. Tokiems vaikams reikia tikrai daugiau duoti nei lietuvių kalbos pamokėlės. Kuo greičiau, kuo skubiau reikia duoti visas galimybes mokytis. Mano požiūriu, jie gali daug pasiekti ir likdami Lietuvoje, todėl turime investuoti į juos“, – pabrėžė B. Pauwelsas.
Dar vienas 16-os metų paauglys su B. Pauwelsu prancūzų kalba pasidalino savo istorija, ką išgyveno, kaip atkeliavo iki Lietuvos. Šis jaunuolis tapo našlaičiu, kai gimtojoje šalyje neteko abiejų tėvų, o juo besirūpinantis dėdė mirė kelionės metu. Galiausiai paauglys atvyko į Lietuvą su pusbroliu.
„Šis vaikas turi labai daug talento, gabumų. Su juo reikia tik dirbti. Išaugs labai gražus žmogus. Yra labai daug vilties. Tikiuosi, kad Lietuvoje po truputį keisis požiūris į pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus. Tikrai galime žiūrėti į tuos žmones su vilties žvilgsniu. <...> Aišku, nėra lengva ir patogu juos čia turėti, bet yra ir potencialo“, – apibendrino pašnekovas.
Ministerija žada suteikti žinių išskirtinai apie Lietuvą
Portalas tv3.lt anksčiau pranešė apie ŠMSM iniciatyvą mokyti migrantų vaikus lietuvių kalbos. Žadama, kad ateityje į mokymo programą bus įtrauktos pamokos apie Lietuvos istoriją, geografiją ir pan.
Iš viso Vilniuje, Rukloje ir Pabradėje pagal ŠMSM sprendimą lietuvių kalbos mokosi 15 grupių – 200 vaikų, kuriems nuo 6 iki 18-os metų. Jie suskirstyti pagal amžių.
ŠMSM duomenimis, Ruklos pabėgėlių priėmimo centre sudaryta 11 grupių, čia iš viso mokosi 168 vaikai, juos moko 8 mokytojai. Vilniaus pabėgėlių dienos centre Naujininkuose įrengtos 9 klasės. Jose, paskirstyti į 2 grupes, mokosi 17 vaikų. Juos mokys 2 mokytojai. Pabradės pabėgėlių centre dviejose grupėse mokosi 16 vaikų, juos moko viena mokytoja.
Pamokos vyks kasdien, išskyrus savaitgalius ir šventines dienas, kai su mokiniais bendraus savanoriai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, nurodė ŠMSM.
Tik lietuvių kalbos šie vaikai mokysis bent pusmetį. Vėliau, jei su tėvais gyvens vis dar mūsų šalyje, jie susipažins ir su Lietuvos istorijos, geografijos, pilietinio ugdymo pradmenimis.
Neteisėtų migrantų vaikų klasių ateityje dar daugės, nes žmonės vis dar perkeliami iš laikinų apgyvendinimo vietų į pabėgėlių centrus. Iš visų neteisėtai sieną kirtusių migrantų, vaikų yra net ketvirtadalis – apie tūkstantį. Tiesa, ikimokyklinio amžiaus vaikams jokio ugdymo Lietuvos valdžia organizuoti neketina. Lietuvių kalbos mokytis pradėjo ir Raseiniuose apgyvendinti lietuviams kariams talkinusių afganistaniečių vaikai.
