Pasaulyje sparčiai daugėjant migrantų, Europa išlieka vienas svarbiausių atvykėlių traukos centrų.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) vertinimu, šiuo metu pasaulyje daugiau nei 200 mln. žmonių gyvena už savo gimtosios šalies ribų - pustrečio karto daugiau negu 1965 metais. Nenuostabu, kad pinigai, kuriuos šie migrantai reguliariai siunčia namo, tampa vis svarbesniu ekonomikos veiksniu, ypač besivystančiose pasaulio šalyse. 2007 metais ši suma siekė 337 mlrd. JAV dolerių.
Imigrantų rojus.
Ataskaitoje primenama, jog absoliuti pasaulio imigracijos lyderė išlieka Europa, turtinga, sparčiai senstanti ir jaučianti darbo jėgos stygių. Atvykėliai į Europos valstybes plūsta ne tik iš vargingesnių šalia esančių regionų. Labai svarbi yra ir vidinė migracija iš rytinės Europos dalies, buvusių komunistinio bloko valstybių, į aukštesnį gyvenimo lygį atvykėliams galinčią pasiūlyti Vakarų ir Vidurio Europą.
2005 metais Europoje buvo užfiksuota 64,1 mln. žmonių, gyvenančių už gimtosios šalies ribų. 44,1 mln. migrantų gyveno Vakarų ir Vidurio Europos valstybėse, kur jie sudarė nuo 7 iki 15 proc. vietos gyventojų.
„Daugelis regiono šalių, ilgiau kaip du šimtmečius patyrusių didelę emigraciją, XX amžiaus pabaigoje tapo imigrantus priimančiomis šalimis, - primena TMO pateikta ataskaita. - Manoma, jog šios permainos atsirado dėl daugelio įvairių veiksnių, tokių kaip didelis ekonominis atotrūkis tarp Europos ir jos kaimynų pietuose bei rytuose, humanitarinių krizių sukeltas judėjimas 9-ajame ir 10-ajame dešimtmečiais ir organizuotų prekybos žmonėmis bei kontrabandos tinklų atsiradimas.“
TMO ataskaitoje pabrėžiama, jog Europos Sąjungos (ES) lydere imigracijos srityje vis dar galima laikyti Vokietiją, kurioje 2005 metais gyveno 10,1 mln. imigrantų. Didžiausia Europos ekonomika, nors ir saugoma sugriežtintų imigraciją reguliuojančių įstatymų, vis dar išlieka labai patraukli tiek Europos išorės, tiek ir vidaus migrantams, ieškantiems geresnio gyvenimo.
Mažiau imigrantų negu Vokietijoje gyvena Prancūzijoje (6,5 mln.), Didžiojoje Britanijoje (5,4 mln.), Ispanijoje (4,8 mln.) ir Italijoje (2,5 mln.), tačiau šiose šalyse fiksuojamas spartesnis imigrantų skaičiaus didėjimas. Šioje srityje pirmauja Ispanija, vien 2000-2005 metais priėmusi 3,8 mln. imigrantų - daugiausia išeivių iš Afrikos ir Lotynų Amerikos.
Vokietiją imigrantų skaičiumi lenkia tik Europą su Azija jungianti valstybė - Rusija, kurioje 2005 metais gyveno 12 mln. atvykėlių iš kitų šalių, daugiausia - kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių.
Vis svarbesnė Europoje pastaruoju metu buvo vidaus migracija, kuriai papildomą postūmį suteikė sparti ES plėtra. Jau 1998-2004 metais, didelei grupei pokomunistinių valstybių dar tik derantis dėl narystės ES, regiono viduje vyko didelis žmonių judėjimas. Vėliau, plačiau atsivėrus sienoms, srautai dar labiau padidėjo ir pradėjo mažėti tik pasaulinės ekonomikos krizės akivaizdoje.
