Taip buvo rasta 20 žmonių iš Afganistano – bejėgiškai dreifuojančių be variklio, žibinto ar gelbėjimosi liemenių, dviejuose guminiuose gelbėjimosi plaustuose Šiaurės Egėjo vandenyse. Terminio vaizdo atkūrimas padėjo juos surasti po to, kai Graikijos pakrančių apsaugos tarnyba į Turkijos sostinę Ankarą išsiuntė el. laišką, kuriame buvo pranešta apie Turkijos vandenyse, pietryčiuose nuo Lesbo (Graikija) plaukiančius „du nevaldomus laivus <...> su daugybe žmonių“.
Tačiau, anot laive esančių žmonių, jie prieš kelias valandas nusileido Lesbe ir buvo paslėpti miške, kol Graikijos valdžios institucijos juos sugavo. Migrantai sakė, kad tada jie buvo išgabenti į jūrą ir įkišti į plaustus, paleisti dreifuoti į Turkijos teritorinius vandenis.
Slapti sienos kirtimai guminėmis valtimis yra įprastas reiškinys Egėjo jūroje. Tačiau žmonių, teigiančių, kad jie buvo priversti grįžti į Turkijos vandenis pasiekę Graikijos teritorinius vandenis ar net nusileidę Graikijos saloje, dabar daugėja.
Praktika neteisėta
Šį priverstinį grąžinimą, kitaip vadinamą atstūmimu, plačiai užfiksavo Europos Tarybos žmogaus teisių komisija, JT vyriausiasis pabėgėlių komisaras, Tarptautinė migracijos organizacija ir tiriamosios žurnalistikos platforma „Bellingcat“.
Ši praktika yra neteisėta pagal JT pabėgėlių konvenciją ir tarptautinę teisę. Nepaisant aiškių įrodymų, kad tai vyksta, didelių pasekmių nesulaukta.
Šių metų gegužės mėn. ataskaitoje Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatović rašė: „Aš esu ypač susirūpinusi dėl padažnėjusių atvejų, kai migrantai, valtimis iš Turkijos pasiekę Rytų Egėjo jūros salas, kartais net buvo įregistruoti kaip prieglobsčio prašytojai, Graikijos pareigūnų buvo įsodinti į gelbėjimo plaustus ir nustumti atgal į Turkijos vandenis“.
Šalia Graikijos salos Samos, esančios netoli Turkijos miesto Kuşadası, „POLITICO“ žurnalistai plaukė Turkijos pakrančių apsaugos vadovybės patruliniu kateriu ir stebėjo, kaip du Graikijos pakrančių apsaugos laivai dideliu greičiu sukosi aplink guminę valtį, taip sukeldami bangas ir akivaizdžiai bandydami ją nustumti į šalia esančią Turkijos teritoriją.
Vienas vyras iškrito iš valties, tačiau jam nespėjus nuskęsti, buvo įtrauktas atgal. Tada Graikijos pakrančių apsaugos laivas virve plukdė valtį prie Turkijos vandenų sienos.
Laive buvo 39 žmonės iš Malio, Kamerūno, Somalio, Gvinėjos, Kongo ir kitur. Jie teigė, kad Graikijos pakrantės sargyba išėmė iš valties variklį, palikdama juos, bejėgius, po kaitriąja saule.
Kai kurie laive esantys asmenys, pavyzdžiui, 29 metų Ali iš Malio, bandė kirsti sieną po to, kai kelis mėnesius pagyveno Stambulo Fatih rajone ir atvyko į Turkiją lėktuvu. Ali ir jo draugas teigė, kad po šios patirties niekada daugiau nebebandys vykti į Graikiją ir liks Turkijoje. Būtent tokio rezultato tikisi Graikijos valdžia.
Kitas jaunas vyras iš Kamerūno, kurio žmona gyvena Prancūzijoje ir kuriai buvo neišduota šeimos susijungimo viza, bandė nuvykti į Graikiją, kad susitiktų su ja. Kaip ir kitiems laive esantiems asmenims, kuriuos užregistravo Turkijos migracijos pareigūnai Kuşadası uostamiestyje, jam gali būti leista likti Turkijoje arba jis gali būti deportuotas atgal į savo gimtąją šalį.
Kito panašaus įvykio metu Zehra ir jos ketverių metų sūnus teigė, kad praleido keturias ar penkias valandas Lesbo mieste, pasislėpę krūmuose, kol Graikijos valdžios institucijos juos surado ir išleido atgal į Egėjo jūrą variklio neturinčiu plaustu.
„Tai bandymas nužudyti, tai beprotybė, šie atstūmimai yra labai nežmoniški“, – sakė Turkijos Šiaurės Egėjo jūros grupės vadas. Jis teigė, kad nuo 2020 m. vasario mėn. vykdoma sisteminga priverstinio migrantų valčių grąžinimo į Turkijos vandenis politika, prieš tai pasitaikydavo retai.
Problema neseniai paaštrėjo
Graikija akivaizdžiai nebegali susitvarkyti. Ji yra daugelio kontrabandos maršrutų iš Turkijos priimančiojoje pusėje, taigi, sulaukia ir migrantų iš įvairių Azijos ir Afrikos dalių, kurie dažnai gali skristi į Turkiją be vizos arba lengvai ją gauti. Graikijos pabėgėlių stovyklos yra kelis kartus didesnės nei pajėgumai, o šalies miestai ir miesteliai stengiasi susitvarkyti su daugybe žmonių, įstrigusių ir esančių ten jau kelis mėnesius ar metus.
Problema dar labiau paaštrėjo nuo 2020 m. vasario pabaigos, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas paskelbė, kad šalies sienos yra atviros norintiems keliauti į Graikiją ir ES. Dėl to tūkstančiai pabėgėlių ir migrantų Turkijoje pradėjo keliauti prie vakarinių šalies sausumos sienų.
Atsakydami Atėnai apkaltino Ankarą apsiginklavus migracija ir migrantais. Praėjusį mėnesį Graikijos užsienio ir migracijos ministerijos oficialiai pažymėjo Turkiją saugia šalimi, iš kurios prieglobsčio prašytojai gali reikalauti tarptautinės apsaugos – ir todėl teisėtai gali būti išsiųsti atgal.
Turkijos pakrančių apsaugos tarnyba atsakė, kad patruliuoti visoje Turkijos pakrantėje, apsuptoje nacionalinių parkų ir atskirų pusiasalių, neįmanoma. Migrantų laivai yra tokie maži, kad termovizija ar radaras juos gali aptikti tik maždaug trijų kilometrų spinduliu. Pasak Šiaurės Egėjo jūros grupės vado, 2021-aisiais Turkijos valdžia iki šiol suėmė 40 pabėgėlių vien jo jurisdikcijai priklausančiame regione.
Atsakydama į „POLITICO“ klausimus, Graikijos užsienio reikalų ministerija sakė: „Graikijos pakrančių apsaugos pareigūnai, atsakingi už Graikijos ir Europos jūros ir sausumos sienų apsaugą, kelis mėnesius maksimaliai stengėsi veikti efektyviai visą parą, užtikrindami atsakomybės jausmą, tobulą profesionalumą, patriotizmą, taip pat pagarbą kiekvieno gyvybei ir žmogaus teisėms.
Kalbant apie tendencingus įtarimus dėl tariamų neteisėtų veiksmų, turime pabrėžti, kad Graikijos valdžios institucijų veiklos praktikoje tokių veiksmų niekada nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Graikijos jūros ir sausumos sienos taip pat yra Europos Sąjungos išorės sienos, bendros operacijos su „Frontex“ tęsiamos“.
Politinių nesutarimų kainą moka tie, kurie kerta sieną ir rizikuoja savo gyvybe. Neteisėti sienų kirtimai yra pakankamai rizikingi, nes negailestingi žmonių kontrabandininkai mažai rūpinasi žmogaus gyvybe. Tačiau jei atstūmimai bus tęsiami, tik laiko klausimas, kada žmonės mirs jūroje tarp dviejų šalių.
