Kad maisto de facto už grotų laikomiems žmonėms gali nepakakti, neoficialiai patvirtina ir Pabradės užsieniečių registracijos centro atstovai. Bet šiuo atveju kalbama apie konteineriniame miestelyje gyvenančius kelis šimtus žmonių, kurie neturi galimybės lankytis Pabradės užsieniečių registracijos centro valgykloje ar gamintis maisto patys.
Fiksuoti gaunamą maistą migranto paprašė Lenkijos savanorių organizacijos, kurios kreipėsi į Seimo narį Tomą Tomiliną prašydamos padėti susikalbėti su Lietuvos valdžia, kad būtų leidžiama teikti migrantams humanitarinę pagalbą. Išvertus į žmonų kalbą – kad būtų galima tiekti maistą.
„Kadangi aš negaliu iš kažkokių nuogirdų ateiti pas ministrę ir aiškinti, jog jie, gavę 46,8 mln. eurų, marina žmones badu, man reikia kažkokių įrodymų, taigi tuos įrodymus aš ir renku. Aš pats esu lankęsis stovyklose ir girdėjau iš tų nelaisvėje esančių žmonių, kad maistas yra tarp didžiausių nusiskundimų. Ypač ten, kur jie neturi galimybės maisto gamintis patys“, – sako T. Tomilinas.
Kadangi maitinimo paslaugas migrantams, esantiems užsieniečių registracijos centruose, centralizuotai perka Valstybės sienos apsaugos tarnyba, tai ji ir pateikia užsakymą. Popieriuje išties daug kas atrodo puikiai, bet nuotraukos nuo paslaugos pirkimo aprašymo itin skiriasi.
Šiuo metu maitinimo paslaugas migrantams teikia įmonė „Bruneros“, kuri ne kartą yra patekusi į viešumą dėl maitinimo paslaugų kokybės. Ši įmonė dažnai tiekia maitinimą vaikų darželiams, mokykloms, ligoninėms ar globos įstaigoms.
Pabradės užsieniečių registracijos centro direktorius Aleksandras Kislovas teigia, kad centro darbuotojai atsitiktinai ir nepranešę įmonei tikrina maisto kiekius bei kokybę, o radę trūkumus iškart reiškia priekaištus, tačiau, jo teigimu, paprastai įmonė į tai atsižvelgia.
A. Kislovas pripažįsta, kad centralizuotai tiekiamas maistas nėra toks patrauklus, kokiu džiaugiasi Pabradės užsieniečių registracijos centro valgykloje besilankantys migrantai. Nuo krizės pradžios maistą migrantams Pabradėje tiekė trys įmonės.
Nuo 2021 m. gegužės iki rugsėjo suaugusius asmenis triskart ir vaikus keturiskart maitino įmonė „Sveikos mitybos partneris“, paskui viešuosius pirkimus laimėjo „Handelshus“, o dabar „Bruneros“.
Įmonių paslaugų kaina irgi kažkiek skiriasi. „Sveikos mitybos partneris“ vieną asmenį pagal skirtingas sutartis pamaitindavo už keturias skirtingas kainas: iš pradžių už 5,85 eurus, paskui už 5,15 eurų, taip pat už 4,99 eurus ar net 7,99 eurus. „Handelshus” maitinimo kaina už asmenį dienai yra 5,25 eurų, o „Bruneros“ – 5,21 eurai.
Kokį maistą užfiksavo migrantas?
Migrantas fiksuoti, kas teikiama valgyti, pradėjo gegužės 26 dieną. Pusryčiai tądien neužfiksuoti, viskas prasideda nuo pietų, kur matyti mėsos gabalėlis, kruopos ir kažkokios daržovės, galbūt morkos. „Tai mūsų pietūs, bet mums to neužtenka, o ir neiškepta iki galo“, – komentavo vyras.
Vakarienei tądien užfiksuota pažliugusi košė su daržovėmis. Migrantas prie nuotraukos pakomentavo, kad košė labai prisūdyta. Jos kiekis irgi neatrodo itin gausus.
Gegužės 27 dieną pusryčiams vyras gavo žiupsnelį sausų pusryčių, pusę pigiausio batono, vieną kriaušę, arbatos pakelį, kavos 3 in 1 bei sulčių pakelį. Pietums pateiktas arba plovas arba košė (iš nuotraukos sunku nuspręsti) ir penkios skiltelės agurko. „Viskas kaip ir gerai, bet per mažai“, – pakomentavo migrantas. Vakarienei – vos 100 gramų salotų.
Gegužės 28 dieną pusryčiai praleisti, o pietums patiektas mažas mėsos gabalėlis, bulvės ir trys skiltelės pomidoro. Vakarienei – skysta košė su daržovėmis.
Gegužės 29 dieną pusryčiams migrantas gavo pusę pigiausio batono, mažą indelį jogurto, mažytį džemo pakelį, vieną arbatos pakelį ir kavos 3 in 1. Pietums – daržovės su ryžiais, bet labai mažytė porcija. Vakarienei – vėl, regis, ryžių košė.
Toliau pateikiami patiekalai birželio 1-ajai. Pusryčiams – pusę pigiausio batono, vienas kiaušinis, vienas vaikiškas sulčių pakelis, arbatos pakelis, kavos 3 in 1 ir cukraus pakelis. Pietums – 100 gramų ryžių, 50 gramų vištienos bei penkios skiltelės agurko. Vyras prie nuotraukos prirašė, kad tokio kiekio vienam asmeniui neužtenka, o ryžiai neišvirti. Vakarienei – košė, kurios kiekis itin negausus.
Birželio 2 dieną migrantas užfiksavo pusę batono, obuolį, bandelę, vaikišką pakelį sulčių, kavos 3 in 1 ir pakelį cukraus. Pietums – sparnelis paukštienos, kruopos, kelios skiltelės daržovių. Vakarienei – nedidelis gabalėlis tikriausiai varškės apkepo.
Birželio 3 dieną, pusryčiams vėl batonas, sausų pusryčių žiupsnelis, mažas pieno pakelis, kriaušė, kavos 3 in 1, cukraus ir arbatos pakeliai. Pietums – mėsa su daržovėmis, kruopos, agurko ir pomidoro. Vakarienei – neaiškus pažliugęs darinys. Pats migrantas irgi nežino, koks maistas fiksuotas nuotraukoje, bet sako, kad neskanu ir per mažai.
Kaip turėtų būti pagal aprašą?
Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgyvendintu viešuoju pirkimu, migrantams teikiamas keleto rūšių maistas. Kitaip tariant, valgiaraštis gali būti tradicinis, kur yra kiaulienos bei jautienos, paukštienos ar žuvies. Taip pat yra alternatyvusis valgiaraštis, kur nėra kiaulienos bei jautienos. Dar vienas valgiaraštis būna vegetarinis. O jeigu gydytojas nustato specialų mitybos planą dėl ligų – tuomet konkrečiam asmeniui tiekiamas specialus maistas.
Pirkimo sutarties priede fiksuota, kad kiekvieno pagrindinio valgymo metu, tai yra per pusryčius, pietus ir vakarienę, pateikiamas ir gėrimas – vanduo, sultys, arbata ar kava. Nuotraukose gėrimų ne per pusryčius nebuvo matyti.
Pusryčių metu prie pagrindinio patiekalo, pavyzdžiui, blynų, košės ar kiaušinių, turėtų būti pateikiamas bent vienas vaisius arba vaisių-uogų salotos, bent 100 gramų. Vaisiai ir uogos turėtų būti teikiami bent penkių skirtingų rūšių per savaitę. Jie taip pat turi būti švieži ir supakuoti nuo užteršimo. Penkių skirtingų rūšių vaisių migrantui užfiksuoti nepavyko, bet reikia turėti omenyje, kad kai kuriomis dienomis pusryčiai nebuvo fiksuoti. Nuotraukose taip pat nesimato, kad vaisiai būtų supakuoti ar panašiai.
Pietums pagal aprašą turėtų būti pateikiama sriuba ir antras patiekalas. Kaip portalui tv3.lt pasakojo Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovas A. Kislovas, migrantai sriubos išvis nevalgo, nes jie net nesupranta to kaip maisto – tiesiog islamiškose kultūrose sriubas valgyti nėra įprasta. Migranto fiksuotose nuotraukose sriubos nebuvo.
„Susidūrėme su tuo, kad per pietus jiems buvo teikiama sriuba, o sriubų jie iš esmės nevalgo. Jeigu valgo, tai sultinį“, – sakė A. Kislovas.
Antrajam pietų patiekalui turi būti daug baltymų turintis maistas – kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena, žuvis, jūros gėrybės, ankštiniai patiekalai – taip pat gaminiai, kur yra angliavandenių, riebalų. Trečdalį patiekalo turi sudaryti daržovės, vaisiai.
Priešpiečiams, pavakariams ar vakarienei užsakovas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba – reikalavimų neturėjo. Priešpiečiai ir pavakariai skiriami tik vaikams.
Sutartyje ir sutarties priede neapibrėžtas maisto kiekis, bet rekomenduojamas kalorijų kiekis vienam asmeniui nustatytas sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“.
Tačiau ministro įsakyme nurodoma, kad maisto energijos normos turėtų skirtis priklausomai nuo amžiaus bei fizinio aktyvumo lygmens. Suaugę vyrai per parą turėtų suvartoti nuo 2030 iki 3500 kcal, priklausomai nuo amžiaus ir fizinio aktyvumo. Suaugusios moterys – nuo 1690 iki 2780 kcal, irgi priklausomai nuo amžiaus bei fizinio aktyvumo. Vienas gramas baltymų išskiria 4 kcal, tas pats ir su angliavandeniais, o vienas gramas riebalų išskiria 9 kcal.
Atlieka patikrinimus ir kartais maisto išties trūksta
Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovas A. Kislovas pasakoja, kad iš viso centre gyvena apie 600 užsieniečių, bet pastatuose gyvenantys žmonės maitinami centro valgykloje, kur maistas gaminamas vietoje. Tačiau valgykloje maistą galima pagaminti apie 200 žmonių, tad pajėgumų pagaminti maistą visiems nepakanka ir konteinerinių namelių miestelyje gyvenantys užsieniečiai maitinami atvežamu maistu.
Direktorius pripažįsta, kad maistas valgykloje daug geresnis ir skanesnis nei atvežamas. „Jis tikrai geresnis. Reikia suprasti, kad valgyklos darbuotojai atlyginimą gauna ar vienaip, ar kitaip, pelno iš to nedaro. O verslas yra verslas, verslas turi uždirbti“, – sako A. Kislovas.
Pasak pašnekovo, gali būti, kad migrantams maistas nusibosta: „Pas mus valgykloje meniu sudaromas mėnesiui, o atvežtinio maisto – dviem savaitėms, todėl atvežtas maistas kartojasi dažniau. Ko gero, ir jūs buvote atostogose, teko gyventi, kur viskas įskaičiuota (visiškai nenoriu lyginti, tai skirtingi dalykai, bet kalbu apie tam tikrą nesuvokimą, aplinkybes), tai, ko gero, net jeigu pirmu momentu, pirmas tris dienas jums maistas, kur viskas įskaičiuota, tai buvot pamaloninta, kad skanu, tai jeigu būtumėt dvi savaites, tai tikrai tas maistas atrodo ne toks skanus“.
Pasak A. Kislovo, Pabradės užsieniečių registracijos centre kartas nuo karto tikrinama, ar atitinka maisto kiekiai.
„Atliekami kontroliniai svėrimai. Neįspėjus tiekėjo sudaroma komisija iš centre dirbančių darbuotojų ir pasirinktinai paimamos porcijos, atliekamas tyrimas. Kas savaitę, maksimum kas dvi savaites, mes atliekame kontrolinius patikrinimus. Paskutinis patikrinimas buvo atliktas prieš savaitę, nustatėme trūkumą, buvo mažiau ryžių nei turėjo būti. Jeigu aš neklystu, porcija ryžių buvo ketvirčiu mažesnė nei turėjo būti. Ten buvo kaip garnyras, ne pagrindinis patiekalas. Buvo iškart sureaguota, parašyta pretenzija tiekėjui, tiekėjas iškviestas pokalbiui, su tiekėju įvyko pokalbis, kad pas mus yra kontrolės mechanizmas ir kad tokie dalykai neturėtų būti“, – pasakojo A. Kislovas.
Anot centro direktoriaus, neatitikimų būna maždaug 20 proc. atvejų iš visų patikrinimų. A. Kislovas pripažįsta, kad į sutarties galiojimo pabaigą problemų būta su įmone „Handelshus“, o dabar sudaryta sutartis su „Bruneros“. Centro direktoriaus manymu, nuo rudens situacija pagerėjo.
Jeigu migrantai galėtų gaminti maistą patys, jie tikriausiai nesiskųstų, tačiau Pabradės užsieniečių registracijos centre konteinerių miestelyje gyvenantys žmonės tokios galimybės neturi. Dėl virtuvės konteineriniame miestelyje turėtų nuspręsti Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nes būtent ši įstaiga centralizuotai atlieka viešuosius pirkimus. Norint įrengti virtuvę reiktų papildomai pastatyti septynis-aštuonis konteinerius.
Šiuo metu, A. Kislovo teigimu, nuo 40-90 asmenų gali naudotis trimis mikrobangų krosnelėmis ir dviem virduliais. „Daugiau pastačius neatlaikys įtampa, pradės išmušinėti saugiklius“, – paaiškina direktorius. Jeigu vasaros metu konteineriuose bus išmontuojami elektriniai šildytuvai, tada galbūt bus galima duoti po vieną elektroninį prietaisą vienam konteineriui – arba virdulį, arba mikrobangų krosnelę, bet dar kyla klausimų dėl priešgaisrinės apsaugos.
„Logiškiausia bitų pastatyti virtuvinius konteinerius. Rangovas turi, ten yra dvi viryklės, du gartraukiai, galimybė išsiplauti indus, nes ten dvi kriauklės“, – sakė direktorius.
Migrantai centre neturi ir parduotuvės, o socialiniai darbuotojai tiek šimtų žmonių negeba aprūpinti produktais iš netoliese už centro ribų esančios maisto prekių parduotuvės.
