Šąlant orams panevėžiečiams vėl tenka pratintis prie dūmais užteršto oro, tačiau kvapą gniaužiantis rūkas kai kurių kūrentojų nepriverčia tapti sąmoningesniais.
Šią savaitę oro užterštumas Panevėžyje ir vėl pradėjo viršyti leistinas normas. Specialistai, kaip ir kiekvienais metais, nepaliauja kartoti, jog dėl to kalta ne tik žema temperatūra, bet ir patys miesto gyventojai, nesusimąstydami kišantys į krosnis viską, kas papuola, tačiau jų balsas toli gražu ne kiekvieną adresatą pasiekia.
Vėliau, bet sugrįžo
Šį pirmadienį oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Panevėžyje siekė 65 mikrogramus kubiniam metrui. Kadangi norma – 50 mikrogramų, tai dar nėra tiek daug, kaip būta šią žiemą. Ypač vasarį, kai buvo pasiektas didžiausias užterštumas kietosiomis dalelėmis – 177 mikrogramai kubiniam metrui.
Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnysis specialistas Valdas Mačikėnas sako, kad antradienį jau buvo labai graži diena, tačiau ketvirtadienį nuo antros valandos nakties užterštumas mieste pradėjo vėl kilti ir vienuoliktą ryto vakar dar stebėtos kilimo tendencijos.
Neabejojama, kad smarkiau atšalus orams, užterštumas dar didės. „Ramus oras, be vėjo – nieko nepadarysi“, – anot V. Mačikėno, tokiomis sąlygomis smogas neišvengiamas.
Tiesa, šį rudenį oro užterštumas ėmė didėti gana vėlai, mat pirmuosius du jo mėnesius gamta dar lepino šiluma. Tačiau jau po pirmųjų stipresnių šalnų panevėžiečiai pradėjo intensyviau kūrenti, tad ir tarša kietosiomis dalelėmis pradėjo didėti.
Kūrena ne tuo, kuo reikia
V. Mačikėno manymu, miesto užterštumas labai priklauso ir nuo žmonių sąmoningumo – kuo jie kūrena krosnis. Jei į ugnį kiša skudurus, plastiką, tuomet oras itin teršiamas. „Kartais smarvė tokia, kad gniaužia kvapą“, – sako ekologas.
Tarša priklauso ir nuo to, kaip kūrenama. Jei taupiai, tuomet, pasak V. Mačikėno, kyla neaukštos temperatūros dūmai. Jie kondensuojasi kamine arba tik išėję. O jei liepsna kaitri, dūmai kyla aukštyn.
Aplinkosaugininkų teigimu, orą teršia ir iš gretimų valstybių importuojami durpių briketai – jie degdami skleidžia stiprią smarvę.
Belieka džiaugtis, kad kol kas miesto užterštumas dar neviršija numatytų dienų skaičiaus. Šis pirmadienis buvo tik keturiolikta aukštesnio nei norma užterštumo diena iš 35 galimų.
Visą vasarą oro tarša Panevėžyje atitiko normas. Paskutinė diena, kai oro užterštumas jas viršijo, iki šiol buvo balandį. Tam, V. Mačikėno manymu, įtakos turėjo ir tai, kad dauguma gatvių mieste asfaltuotos, centre nebėra statybų, nugriauta „Semos“ gamykla ir sutvarkyti jos griuvėsiai, tad vėjas nebenešioja dulkių. Pernai situacija buvo prastesnė – užterštumas per metus normą viršijo 43 dienas.
Sąmoningumo dar trūksta
Patikrinti, kuo tūlas panevėžietis kūrena krosnį, sunku – retas šeimininkas įsileidžia tikrintojus.
V. Mačikėno pasakojimu, Sodų gatvėje buvo problemiškas namas. Ugniagesiai patikrino – pakura tvarkinga. Kai tik nuvažiuodavo Savivaldybės darbuotojai su aplinkosaugininkais tikrinti, kuo kūrenama, likdavo stoviniuoti už durų.
Praėjusį ketvirtadienį kartu su aplinkosaugininkais važinėta po miestą, ieškota, ar kas neteisėtai nekūrena laužų. Pažeidėjų neaptikta nė vieno, bet tai, V. Mačikėno nuomone, visiškai nereiškia, kad gyventojai tapo sąmoningesni. Ir priversti jų atsikratyti senų įpročių ne taip paprasta.
Štai, specialisto teigimu, mieste žiemą dažnai galima pamatyti ant sniego ar ledo supiltas pelenų krūvas – kad nebūtų slidu. „Pamėgink pagauti, kas tai padarė, – niekas nematė, – sako ekologas. – O juk pavasarį tie pelenai dulkėmis gyventojams išeis...“
Panašiai yra ir su šiukšlėmis. Pavyzdžiui, problema prie „Ąžuolo“ sodų bendrijos centrinio įėjimo. Pasak V. Mačikėno, stebėjo tą vietą įvairiu laiku, niekas nekrovė. Tačiau kai tik šiukšles išvežė, kitą dieną – savaitgalį – šiukšlės vėl mėtėsi. Panaši situacija ir prie Geležinkelio stoties. Čia taip pat gana atoku ir konteineriai būna perpildyti.
„Kažkada net kojos protezą išmestą esu matęs“, – stebisi žmonių poelgiais vyresnysis specialistas.
Tad, jo teigimu, kariaujama su teršėjais, kad ir po truputį.
Greitai miestą nuklos ne vietoje paliktos automobilių padangos. Tačiau nustatyti, kas jas paliko, sunku. Vis dėlto kartais pamatoma ir liepiama pasiimti. „Teisinasi – uždaryti vartai buvo, bet palik prie jų, įsineš darbuotojai vidun“, – piktinosi V. Mačikėnas.
D. Savickienė
