Lietuvos miestuose, išskyrus Vilnių, gyventojų skaičius nepaliaujamai mažėja.
Demografinei kreivei krypstant žemyn, tuštėjantys Lietuvos miestai tampa panašūs į amerikietiškus. Tiesa, tik pagal gyventojų tankį, visgi išlaidos infrastruktūrai ir kelionėms juose – išlieka didelės.
„Didėja naujų teritorijų, kuriose yra mažai gyventojų. Šie procesai neatitinka demografinių tendencijų, ekonomikos situacijos, skatina neracionalų išteklių vartojimą, didina infrastruktūros sąnaudas“, – Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuotoje konferencijoje „Darni plėtra ir vystymasis“ teigė savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kalbėdamas apie tendenciją, kad žmonės iš miestų keliasi į rajonus.
Bėga iš miesto
Statistika rodo, kad visuose šalies miestuose, išskyrus Vilnių, gyventojų skaičius mažėja, o rajonuose, priešingai – iš lėto didėja. „Miestiečiai bėga į rajonus, o prasčiau socialiai gyvenantys žmonės keliasi ten, kur pigesnis būstas“, – sakė M. Pakalnis.
Mažėjantį miestų gyventojų skaičių taip pat lemia ir sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius šalyje.
„Anot „Eurostat“, Lietuvoje 1990 metais buvo apie 3,6 mln. gyventojų, o šiandien akivaizdi gyventojų mažėjimo tendencija – apie 2050–2060 metais pasieksime tą patį gyventojų skaičių, kuris buvo po Antrojo pasaulinio karo, tai yra apie 2,5 mln.“, – teigė architektas.
Amerikietiškų miestų link
M. Pakalnis palygino pasaulio miestus pagal gyventojų skaičių viename hektare ir išskyrė 3 pagrindinius modelius: europietiškąjį (50–100 gyv./ha), azijietiškąjį (per 150 gyv./ha) ir amerikietiškąjį (12–22 gyv./ha). Vilniuje – 48 gyv./ha.
„Esame europietiškojo modelio viršuje – artėjame Los Andželo, Vašingtono, San Francisko link, tačiau ar įsivaizduojate mūsų miestus, sutvarkytus kaip JAV? Su greitkeliais, stovėjimo aikštelėmis centre ir visai kitu gyvenimo būdu: važiavimu apsipirkti su dideliu automobiliu ir kelis kartus mažesnėmis kuro kainomis“, – dėstė M. Pakalnis.
Palyginus kiek lietuviai sunaudoja energijos transportui, matyti tas pats vaizdas – Vilnius su 20,6 gigadžauliais vienam gyventojui vėlgi lenkia kitas Europos sostines.
„Vilnius atitolęs nuo Europos miestų ir artėja link australiškųjų ir amerikietiškųjų. Mūsų turimos sąnaudos transportui daug prastesnės nei kituose Europos miestuose. Analogiškai dėl infrastruktūros, todėl mūsų vanduo, šiluma ir elektra – brangūs, nes tinklų ilgis taip pat didesnis nei Europos vidurkis“, – teigė architektas.
Renovuoti neverta
M. Pakalnis teigia, kad šalies miestams kur kas palankiau plėstis viduje. Anot jo, pagal JAV atliktą tyrimą, vienas miestietis perbėgęs į priemiestį „pareikalauja“ 25 tūkst. dolerių „paslėptų“subsidijų, kurias turi dengti visuomenė.
„Vilniuje yra 500 hektarų, kurie gali būti atnaujinti be jokio skausmo: Savanorių prospektas, centrinė miesto dalis, Naujamiestis, kuriame stovi sandėliai su visa reikalinga infrastruktūra“, – sakė M. Pakalnis.
Tiesa, stebint kiek šiuo metu per metus yra pastatoma naujų būstų, kyla klausimas, ar tikrai pavyktų atsinaujinti „be jokio skausmo“.
„Sovietiniais laikais Lietuvoje per metus buvo pastatoma apie 24 tūkst. būstų per metus, nepriklausomybės atgavimo metu – 22 tūkst., o šių metų pirmąjį pusmetį – tik 1,2 tūkst. Visi žinome gyvenamojo pastato ciklą, kuris trunka apie 50 metų, po to jo neverta renovuoti. Šiandien perspektyva būstui yra, tačiau kokia juose gyvenančių žmonių perspektyva?“ – klausė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.
