Saldoką, tačiau akiai mielą skulptoriaus A. Varžinsko sukurtą vaikų su žuvimi kompoziciją pamatę praeiviai susidomėję apžiūrinėjo ir net iš aplinkinių įstaigų atėjo pasigrožėti. U.Mikaliūno nuotr.
Trumpam vakar pastatytą jos maketą pamatę praeiviai net iš aplinkinių įstaigų atėjo pasigrožėti ir fotografavo telefonais.
Ar ant vieno iš fontanų stovės Kartanų šeimos dovanoti panevėžiečio skulptoriaus Algirdo Varžinsko bronziniai berniukas ir mergytė, užsakovas dar nėra tikras. Kitą savaitę miesto architektų taryba skulptūrą arba palaimins, arba pasmerks.
Laimę atneš žuvies uodega
Padovanoti Panevėžiui skulptūrą – V. Kartano šeimos idėja. Taip verslininkai sumanė pažymėti dvidešimtmetį mininčios jų įkurtos ir tebevaldomos įmonės sukaktį. Berniuką ir mergytę, apsikabinusius žuvį, vaizduojanti skulptūra neatsitiktinai pavadinta „Gyvenimo žuvis“. Menininko A. Varžinsko į brozą perkelta idėja perteikia verslininko filosofiją.
„Jei sekasi, vadinasi, pagavai savo gyvenimo žuvį“, – šypsosi V. Kartanas.
Dar vasario pabaigoje jis Savivaldybei pateikė prašymą leisti Laisvės a. ant vieno iš dviejų fontanų sienelės pastatyti skulptūrą.
„Visą miestą perėjome tokiam darbui tinkamos vietos ieškodami. Ir ši iš karto krito. Taip ir matau, kaip prie berniuko ir mergaitės žmonės fotografuosis, ją apžiūrinės vaikai“, – tikisi V. Kartanas.
Verslininkas išduoda, kad žuvies uodega ne šiaip išraiškingai užriesta į viršų: kas ją patrins, to gražūs norai tikrai išsipildys.
Pavasarį posėdžiavusi Savivaldybės Rinkodaros komisija V. Kartano idėjai pritarė. Tačiau dar kartą susirinkusi jau vasarą nusprendė skulptūros likimą palikti žinovams – miesto architektų tarybai. Šią savaitę susirinkę architektai, apžiūrėję maketo nuotraukas, susiginčijo. Taip ir nesutarę, tinka ji prie fontano ar ne, architektai išsiskirstė mąstyti iki kitos savaitės.
Prie žuvies lauktų ir varlės
Architektui Žymantui Lipskiui vaikai su žuvimi prie fontano susižavėjimo nesukėlė.
„Pati skulptūra skurdokos meninės išraiškos ir dar netinkamoje vietoje“, – sukritikavo Ž. Lipskis.
Jo nuomone, kitokio pobūdžio skulptūra šioje vietoje tiktų, bet šioji, anot architekto, menine prasme nėra labai vertinga.
„Panevėžiui nereikia imti visų dovanų, kurias žmonės siūlo, ir tuo labiau jas statyti centrinėje miesto aikštėje“, – įsitikinęs architektas.
Tuo metu Laisvės a. rekonstrukcijos projekto autorius architektas Valdas Klimavičius džiaugiasi, kad pagaliau bus išpildyta jo idėja fontano prieigas papuošti skulptūra.
„Mane labai pradžiugino, kad toks jaukus darbas šioje vietoje gali atsirasti. O pamatęs maketą dar labiau apsidžiaugiau. Labai pataikyta ir tema, ir medžiaga. Laisvės a. daug skulptorių simpoziumo kompozicijų ir visos abstrakcijos, o viena tokia realistiška labai pagyvintų ir papuoštų šitą vietą. Labai gerai, kad ji nėra didžiulė, ne monumentali arba abstrakti“, – įvertino V. Klimavičius.
Architektas viliasi, kad bronziniai vaikai su žuvimi taps akstinu menininkams sukurti skulptūrą ir kitoje pėsčiųjų tako pusėje prie antrojo fontano.
„Antrajai skulptūrai bus keliami gerokai aukštesni reikalavimai, atitinkantys šitos toną, medžiagą. Aš siūlau ant kito fontano patupdyti bent jau bronzinę varlę, iššokusią iš vandens“, – pusiau juokais, pusiau rimtai idėją mestelėjo V. Klimavičius.
Tortų kepėjai geriau už architektus
Ir siūloma varlė, ir vaikai su žuvimi miesto centre – kičas, darantis gėdą save gerbiančiam miestui, tuo įsitikinęs skulptorius Alfridas Pajuodis.
„Žmonės skulptorių simpoziumus organizuoja, į Panevėžį kviečia pasaulinius meistrus, o prestižinėje vietoje pasistatome kičą“, – siūlomą dovaną įvertino A. Pajuodis.
Jo nuomone, vaikų skulptūra tėra 18 a. pab.–19 a. pr. vokiečio darbo kopija. Bene labiausiai A. Pajuodį stebina, kad tokį kūrinį karštai ėmėsi ginti kaip minimalizmo šalininkas garsėjantis V. Klimavičius. Skulptorius sako nežinantis nė vieno šio architekto projekto, į kurį jis būtų instaliavęs meno kūrinį.
„V. Klimavičiaus moto – architektūra turi būti tokia, kad nereikėtų jokio kito dailės kūrinio, architektūra aukščiausias menas. Jis net į parodas nevaikšto, prie savo darbų neinstaliuoja skulptūrų. Galbūt architektų reikalai su pramone ir verslu Lietuvoje trupučiuką supaprastėjo, juk gyvenimas dabar nelengvas?“ – tokio palankumo priežasčių ieško A. Pajuodis.
Skulptoriui nesuprantama ir stebėtina, kad vietą dailės kūriniams mieste renka išskirtinai architektai, kurių darbas – projektuoti erdves, pastatus, bet ne vertinti meną.
„Kodėl architektai svarsto skulptūros reikalus? Kodėl ne virėjai ar kepėjai? Taigi jie daug daugiau lipdo skulptūrėlių ant tortų? Lietuvoje tokia tvarka, kad miesto reikalus sprendžia vien architektai, ir tai yra lietuviška nesąmonė“, – ne kartą yra tvirtinęs A. Pajuodis.
Ir vis dėlto jis įsitikinęs, kad nors architektų taryboje nuomonės išsiskyrė, vaikai su žuvimi ant fontano krašto stovės, nes, pasak skulptoriaus, „nėra įstatyminės jėgos tam sulaikyti“.
Geriau gėlė nei žuvis
Į diskusijas dėl dovanos miestui įsivėlė netgi kai kurie miesto Tarybos nariai. Atsitiktinai ėjęs pro šalį ir į architektų posėdį užsukęs Povilas Vadopolas ėmė įtikinėti, kad vaikai su žuvimi aikštės viduryje –tiesiog nesusipratimas.
„Kokį ryšį su Panevėžiu, juolab Laisvės aikšte, turi žuvis? Ar mūsų miestas yra jūrinis, ar prie didelės upės? Skulptūra turi būti prasminga, o šioje neišvydau nei prasmės, nei polėkio, nei plastikos“, – skulptoriaus darbą sukritikavo politikas.
Socialdemokrato nuomone, jei Panevėžys norėtų priimti dovaną, jai verčiau vietos paieškoti prie vandens telkinių – Senvagėje ar Nevėžio pakrantėje. Bet P. Vadopolui būtų gražiau, jei vaikai laikytų ne apkabinę žuvį, o berniukas mergytei tiestų gėlę.
Jo nuomone, Laisvės a. skulptūras turėtų statyti ne norintieji jas dovanoti, o konkursų laimėtojai.
„Negalima taip leisti imti visiems ir statyti, ką panorėjus. Turi būti paskelbtas konkursas skulptūrai konkrečioje vietoje, išrinktas geriausias variantas“, – moko Savivaldybę Tarybos narys.
Dizaineris kovos iki galo
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus dizaineris Romualdas Lukšas nusiteikęs verslininko dovanojamą skulptūrą nuo skeptikų ginti, kiek galėsiantis. Už miesto viešųjų erdvių apipavidalinimą atsakingas dizaineris neabejoja, kad bronzinė kompozicija pagyvins Laisvės a. ir taps traukos vieta.
„Net neturėjau ir neturiu abejonių, kad prie stambių fontano plokštumų ta ažūrinė, gal ir saldoka skulptūra nuostabiai tinka. Man ji labai patiko. Ir praeivių, pamačiusių maketą, reakcija buvo nenusakoma – bėgo fotografuotis, grožėjosi, neatsirado nė vieno, kam negražu“, – skulptūrai palaikymą žada R. Lukšas.
Kovoti iki galo žadantis dizaineris sako neabejojantis, kad bet kuris miestas tokią dovaną mielai priimtų ir ja džiaugtųsi.
Alternatyva – Vilnius ir Palanga
V. Kartanas viliasi, kad jo dovana skeptiškai buvo įvertinta vien dėl to, kad kritikai ją matė tik nuotraukose. Jis viliasi, kad apžiūrėję į aikštę vakar trumpam atvežtą maketą skeptikai nuomonę pakeis.
Jei architektų taryba ateinantį pirmadienį dovaną palaimins, miela bronzinė skulptūrėlė jau kitos savaitės pabaigoje stovės Laisvės a.
Jei vaikams su žuvimi architektai užkirs kelią, V. Kartanas rengiasi skulptūrą dovanoti Vilniui arba Palangai ir tikisi, kad ten jai bus skirta lankoma ir patraukli vieta.
„Būtų keista ir skaudu, jei tiek įdėjus širdies kažkokios povandeninės srovės gražią idėją nuplukdytų“, – V. Kartanas viliasi, kad taip neatsitiks.
Laiko įvertintos
Ne viena Panevėžį dabar puošianti skulptūra kelią į viešąsias erdves prasiskynė per skandalus. Senvagėje A. Smilingio „Torsas“ kažkada sukėlė daugybę diskusijų (nuoga moteris ir dar be galvos!) ir buvo laikoma kone moters įžeidimu. Šiuo metu „Torsas“ jau nieko nebepiktina ir Senvagėje atrodo puikiai. Bene karščiausias aistras sukurstė skulptūra, prieš porą metų pastatyta Ukmergės g. savamokslio dailininko Stasio Petrausko, turėjusio Bitlo pravardę, atminimui įamžinti. Anapus išėjusiam kūrėjui jo bičiulis skulptorius Rimas Idzelis sukūrė skulptūrą, vaizduojančią per pasaulį keliaujantį vargetą. Ant kupros jis tempia maišą, iš kurio kyšo nelabojo kanopos ir uodega, ant peties tupi apvalių moters formų papūga, bet labiausiai šokiravusi ir dorovės sergėtojus papiktinusi skulptūros dalis – į tvirtą mazgą surištas keliautojo vyriškas organas. Dabar ši skulptūra tapo labiausiai lankoma ir fotografuojama turistų.
Vaikai su žuvimi sužavėjo
Indrė Stravinskienė
Nuostabiai atrodo ir pats medinis maketas. Nerealus darbas. Siūlyčiau skulptūrą palikti medinę, nes bronzinė dvelktų šalčiu. Man labai gražiai atrodo vaikai su žuvimi prie fontano, vandens fone. Įsimylėjėlių vietai labai tinkamas kūrinys.
Daiva Morkūnienė
Senvagėje jau ir taip daug skulptūrų, o prie fontano Laisvės a. labai tinka. Darbas tikrai gražus, papuoštų centrą. Todėl ir atėjome pasižiūrėti iš arčiau, pamatę per kolegijos langus.
Tik nesuprantu, kodėl skulptūra pavadinta „Gyvenimo žuvis“? Kad suprastum, reikia pagalvoti.
Lina Daukšienė
Tikrai gerai būtų skulptūrą palikti prie fontano. Čia vasarą renkasi šeimos, daug vaikų aplinkui laksto, mergaitė ir berniukas su žuvimi tokioje aplinkoje labai tinka. Blogai, jei neleis jos čia pastatyti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
