Edita Vinickytė
Daugiau nei prieš dešimtmetį pasibaigęs Kinijos koncerno „Šiauliai Qingqi“ bankrotas, tikėtina, paliko gilius pėdsakus, tiksliau – tiksinčią teršalų bombą, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Buvusioje „Šiaulių vairo“ teritorijoje, Vairo g. esančiame garaže-sandėlyje – krūvos vis dar nenustatytų chemikalų. Pūpsančiuose maišuose ir keliose krūvose supilti chemikalai ne tik skverbiasi pro metalinio garažo sienas, tirpsta, pasklinda žemės paviršiuje, bet ir garuoja, sugriauždami „konteinerio“ lubas bei sienas.
Darbai atlikti ne iki galo?
Kinijos koncernas „Šiauliai Qingqi“ oficialiu buvusio „Šiaulių vairo“ savininku tapo sumokėjęs 10 mln. Lt bendrovės skolų. Prieš daugiau nei dešimtmetį buvo skelbiama, kad Lietuvos mokesčių sistemoje nesusigaudanti ir skolose skęstanti motorolerių bendrovė vėl ant bankroto slenksčio. Vėliau, 2003 m. lapkričio 20 d., įmonė buvo išregistruota.
Oficialiu „Šiauliai Qingqi“ bankroto administratoriumi buvo paskelbta UAB „Bankrotera“ (dabar – UAB „Restrus“), o įgaliotas asmuo – Tomas Malinauskas. Pagal bankroto įstatymą, įmonės administratorius turi ne tik sutvarkyti dokumentus, atsiskaityti su darbuotojais, saugoti įmonės turtą, bet ir pasirūpinti teršalų utilizavimu. Panašu, kad pastarasis įsipareigojimas buvo įvykdytas ne visiškai.
Pažyma gauta ar ne?
Susisiekus su UAB „Restrus“ atstovais, iškilo nemažai klausimų. Jie teigia, kad įmonės „Šiauliai Qingqi“ bankroto procedūros buvo atliktos, įmonės turtas parduotas, o pažyma iš Aplinkos apsaugos agentūros, kad įmonė nepaliko aplinką teršiančių medžiagų, buvo gauta.
Deja, Aplinkos apsaugos agentūra to nepatvirtino. Kaip prieš porą savaičių teigė Artūras Konderauskas, vyriausiasis Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistas, jokios pažymos išduotos nebuvo.
Beliko išsiaiškinti, kokios medžiagos yra neatsakingai paliktos ir kam jos priklauso, nes UAB „Restrus“ neigia, kad šis „turtas“ liko po Kinijos koncerno bankroto.
Vietoj utilizavimo – sandėlis, virtęs atviru šiukšlynu
Apžiūrėti paliktas medžiagas nebuvo sunku – kažkada saugotas, buvęs užrakintas garažas-sandėlis šiuo metu plačiai atvėręs duris ir tapęs landyne, šiukšlynu – šalia chemikalų krūvų mėtosi šiukšlės, o užeiti ir „pasigrožėti“ kažkieno neatliktais darbais gali kiekvienas norintis.
Pirmasis chemikalus pastebėjęs ir „Šiauliai plius“ redakcijai pranešęs šiaulietis nuogąstavo, kad net tiksliai nežinant, kokios medžiagos ten guli, akivaizdu, kad ne vienos rūšies teršalai nuodija žmones miesto centro pašonėje – medžiagos „pragriaužė“ sienas ir veržiasi į lauką.
Panašu, kad medžiagos, laisvai prieinamos kiekvienam šiauliečiui, gali būti iš buvusio galvaninio cecho, kuriame buvo cinkuojamos detalės. Po bankroto pastatai buvo parduoti, o sandėlyje buvusios medžiagos turėjo būti utilizuotos.
Garažas atsirado stebuklingai?
Pasirodo, stebuklai vyksta ne tik per Kalėdas. Po kurio laiko vėl susisiekus su aplinkosaugininkais ir pasidomėjus, kokios ir kieno medžiagos garaže-sandėlyje paliktos, paaiškėjo, kad kaltininkų rasti beveik neįmanoma. „Įmonė, kuri ten buvo, yra likviduota, o jos teritorijoje stovintis garažas nepažymėtas jokiuose planuose. Tai savavališka kažkada vykdyta statyba. Jokio savininko nėra. Kadangi nėra savininko, atsako Savivaldybė. Dabar net neaišku, kada jis ten atsirado. Tie teršalai ir plastikas galėjo atsirasti ir po įmonės likvidavimo. Negalima sakyti, kad tos medžiagos buvo ten, kai buvo likviduojama“, – teigia A. Konderauskas.
Vis dar neaišku, kokie milteliai pūpso maišuose, panašu, niekas ir nesiaiškins. „Yra surašytas privalomas nurodymas Savivaldybei, o ji turės išvežti. Aišku, turės skelbti viešąjį pirkimą. O garaže esantį plastiką utilizuos viena įmonė“, – aiškina specialistas.
Dar kartą pasiteiravus dėl (ne)išduotos pažymos, A. Konderauskas teigė, kad „tai buvo tokie seni laikai, kad sunku pasakyti, ar kas išrašė pažymą, ar neišrašė, kokia ta pažyma buvo, kada buvo išduota ir kokia forma.“
