Kai Bazilionų (Šiauliu raj.) bažnyčiai tvarkyti pritrūko valstybės skiriamų pinigų, miestelio gyventojai jų suaukojo. Ir dažyti bažnyčios jie rinkosi nesižvalgydami pagalbos iš šalies.
Pritrūko valstybės pinigų
Nusidažyti miestelio bažnyčią Bazilionų miestelio bendruomenė susitelkė blėstant vilčiai, kad ji, vienas iš seniausių Lietuvoje medinės liaudies architektūros paminklų, bus baigta tvarkyti valstybės lėšomis.
Bažnyčios fasadų remonto darbų sąmatoje numatyta, kad jiems atlikti prireiks 190 tūkstančių litų. Iš valstybės rezervo per du kartus skirta 110 tūkstančių. Atslinkus ekonominei krizei, likusių 80 tūkstančių nebesulaukta.
Darbus atliekanti bendrovė už skirtąsias lėšas išpjovė ir naujais pakeitė puvinio paveiktus sienos rąstus, tvarkė bažnyčios bokštą, pakeitė lietvamzdžius, nudažė pagrindinį, iš gatvės pusės, fasadą. Pasibaigus skirtiesiems pinigams, sustojo ir darbai.
Parapijos klebonas Stanislovas Žukauskis, pavartęs projekto dokumentaciją, įsitikino, kad firma padarė viską, kas jai priklausė už skirtąją sumą padaryti. Beliko tik bažnyčią nudažyti.
Bazilioniškiams buvo neramu, nes dažai, kuriais paskutinįjį kartą, daugiau kaip prieš 20 metų, bažnyčia buvo nudažyta, atsilupinėję, ypač prastai atrodė saulės spinduliais nelepinama šiaurinė siena. Į nedažytą medieną skverbiasi ją pūdanti drėgmė.
Išeities ieškota, bet vis nesėkmingai.
Tikėtasi, kad padės Savivaldybė, prie bažnyčios pasikviesti jos atstovai, bet ir šis vizitas baigėsi be naudos.
„Kad būtų skyrę nors 20 tūkstančių: darbų kainos kritusios, gal jie (darbus atlikusi bendrovė) būtų padarę ir už tiek... Niekas neskiria nė cento“, — bėdoja klebonas.
Šiemet vyskupas, atvažiavęs į Bazilionus, užsiminė: gal patys imkitės, gal darykite...
Aukojo, kas kiek galėjo
Dažniau bažnyčioje apsilankančios Veronika Maračiauskienė, Regina Marozienė Bazilionų bendruomenės pirmininkui Vytautui Radžvilui papasakojo, kad yra žmonių, linkusių kas lėšomis, kas darbu prisidėti, kad bažnyčia būtų nudažyta.
Aiškėjo, kad reikia rinkti aukas. V. Radžvilas klebonui pasiūlė sudaryti sąrašą, kuriame būtų nurodoma, kas ir kiek aukojo, vėliau — kas ir už kiek nupirkta, ir imtis gražinti bažnyčią.
Bendruomenės gatvių seniūnai ėmė eiti per namus. Žmonės aukojo, kas kiek galėjo — nuo 5 iki 500 litų. Surinko daugiau kaip 3 tūkstančius litų.
Darbų pradžiai pinigų, suaukotų rugpjūtį, per Atsimainymo atlaidus, paskyrė klebonas. Pirmiausia imtasi prasčiausiai atrodančios sienos.
Kunigas S. Žukauskis sako, kad viena siena — tai 130 kvadratinių metrų. Ją ilgai teko šveisti ir dažyti.
Dažai nupirkti tokie, kokie nurodyti projekte, ir su 10 metų garantija.
Architektūros paminklo tvarkymo projekte yra smulkiai nurodyta, kaip, ką ir kokiomis medžiagomis daryti. Bazilioniškiai negalėjo pasirinkti ir bažnyčios spalvos.
Architektė buvo parinkusi baltą. Parapijos klebonas S. Žukauskis mano, kad balta spalva gal ir tiktų mūrinei, bet vargu ar tinka medinei bažnyčiai. Be to, kodėl būtina keisti jau įprasta tapusią bažnyčios spalvą?
Pasitarti klebonas sukvietė miestelio bendruomenę. Į Bazilionus buvo pasikviesta Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Sigita Tauterienė. Ji išsikvietė vilniškę projekto vadovę.
Renkant bažnyčios spalvą, geru patarėju tapo miestelio vidurinės mokyklos direktorius, dailės mokytojas Rimantas Gorys.
„Šita graži“, — išrinktąją lakoniškai įvertina S. Žukauskis.
Dirbta nuoširdžiai
Kiekvieną dieną prie bažnyčios ėmė triūsti būrys žmonių. Nuo sienų valė senus dažus, jas dažė.
Buvo dienų, kai darbavosi apie penkiolika bazilioniškių. Kas kurią dieną ilgiau, kas — trumpiau — kada kiek galėjo. Vien bokšteliui, nuo kurio buvo pasiekiamas didesnis aukštis, stumdyti reikėjo keleto žmonių.
Bendruomenės pirmininkas V. Radžvilas pamini, kad visas talkų dienas dirbo V. Maračiauskienė. Paminėtoji pasakoja, kad visas dienas daug dirbęs -- sienas ir šveitė, ir dažė — klebonas, į talką dar pasikvietęs ir brolį. V. Radžvilas darbavosi atvažiavęs su traktoriumi.
Bazilioniškiai vienas kitam negaili gerų žodžių.
Nuoširdžiai darbavosi Antanas Bagūnas, Regina, Ramutis ir Rita Marozai, Oskaras Spurgaitis, Lina Karlinskienė, Elena Bilotienė, Petras Balčiūnas, Robertas Bagarauskas ir kiti.
Labai noriai ir kruopščiai dirbo jaunimas — Kęstas Gruodis, Mantas Nedveckis, Ignas Šinkūnas. Prieš išvykstant į namus pasibaigus pamokoms, ateidavo padėti moksleiviai.
Iki stogo — šeši metrai, nebuvo taip paprasta darbuotis. O sudėtingiausioje vietoje — iki 12 metrų aukščio — dažyti pasisiūlė tokia darbui labiau įgudęs Kazimieras Žalys.
Pinigus aukojusiems, bažnyčią dažiusiems bazilioniškiams padėkota ir dar bus dėkojama miestelio renginyje.
Jau tradicija tapo, kad rudenį Bubių seniūnija suorganizuoja ekskursiją aktyviausiems gyvenviečių žmonėms. Šiemet bazilioniškiams kelionėje po Žemaitiją buvo skirta 18 vietų kaip padėka už tai, kad gausiai dalyvauta bažnyčios dažymo talkoje.
Ekskursantams lankantis miesteliuose su panašaus dydžio, kaip Bazilionuose, medinėmis bažnyčiomis atšokusiais dažais, bendruomenės vadovas V. Radžvilas tarė: „Čia trūksta mūsų. O patirties jau turime“.
Išeičių ieškoma drauge
Pinigų suaukota tiek, kad už likusius ketinama dar ir sutvarkyti šventoriaus tvorą, nupirkus medžiagos, padaryti suoliukus.
Baigus darbus, keltuvas dar tebestovi prie bažnyčios, o bendruomenės taryba, gatvių seniūnai — susirinko apie 20 žmonių — jau aptarinėja naujus planus, darbus ir problemas. Užsimezgė gyvas idėjų ir argumentų nestokojančių žmonių pokalbis.
Taip pat, tik su nuoskauda, užsiminta ir apie bažnyčios dažymą.
Miestelyje skleidžiamas gandas, klebonas neva išleidęs bažnyčiai skirtus 110 tūkstančių litų. Bet kaip gi nesupratingiesiems išaiškinti, kad Bazilionuose apskritai šių banknotų niekas ir neregėjo — valstybės pinigai pervesti į darbus atlikusios firmos sąskaitą?
Bet dabar yra žymiai svarbesnių problemų, negu iš piršto laužiami gandai.
Žemės ūkio bendrovė atsisakė patalpų nuomos bendruomenei sutartį. O juk čia įkurdintas ir bendruomenės informacijos centras. Jeigu vieną dieną pareikalaus išsikelti, kur dėtis, kad nebūtų sutrukdyta pakankamai įvairiai ir įdomiai veiklai?
Šįkart išeitį pasiūlė mokyklos direktorius R. Gorys. Žinoma, jo pasiūlymą dar reikia apmąstyti ir aptarti, bet jau dabar aišku, kad problema bus įveikta.
Juk išeities ieško ne vienas, bet visas būrys aktyviausių miestelio žmonių.
Bazilioniškiai aukojo pinigų, kad būtų įsirengta šarvojimo salė. Bendromis pastangomis įrengtos bendruomenės patalpos. Organizuojant visam miesteliui svarbias permainas jau ne kartą įsitikinta gyventojų geranoriškumu ir supratingumu.
Algimantas BRIKAS
