Nuo 1940 iki 1950 metų, tiesiai po antrojo pasaulinio karo, Rusija turėjo atsigauti po patirtų nuostolių nuo nacių invazijos. Daug kas turėjo būti atlikta ir kaip jau žinome, kad kam nors atlikti reikia turėti pakankamai energijos. Energija tuo metu kaip ir dabar reiškė naftą.
Dabar sunku pasakyti, kas buvo tas genijus, kuriam šovė į galvą išgauti naftą iš jūros dugno, ten kur naftos telkiniai buvo milžiniški, ir sugalvojo pastatyti tikrą miestą ant vandens paviršiaus. Bet ši beprotiška idėja per beprotišką šansą buvo palaikyta Sovietų lyderių. Taigi vos per keletą mėnesių vidury niekur išdygo milžiniškos kolonos nuo jūros dugno, kurios laikė miestą virš vandens. Miestas buvo pavadintas "Naftos kolonos".
Vienas įdomus faktas: gatvės ilgis siekė 350km ilgį! Mieste buvo devynaukščiai pastatai, mokyklos, pramonės kompleksai ir fontanai. Buvo netgi vejos su žalia žole ir aplinkui lakstė vaikai su kamuoliu. Ir visa tai buvo tik už 42km iki artimiausio žemės paviršiaus.
Sovietų Sąjunga savo pasiekimus slėpė už metalinės uždangos ir niekas nežinojo apie tokį inžinerijos stebuklą. Vėliau atėjo naujienos apie žymiai didesnius naftos telkinius (maždaug 100kartų) Šiaurėje, taigi Sovietų Sąjungos naftos pramonės milžinas išsikraustė. Bet netgi ir dabar, pasak šaltinių, mieste gyvena daugiau nei 2000 gyventojų. Gyvas pavyzdys, ką žmonės gali padaryti: vienas didžiausių žmonijos statinių Žemėje ir kiek mažai mes galime apie tai žinoti.
Cha.lt nuotr.
