Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės – kaip du ožiai ant liepto. Nesutaria, kas mokės už rajono vaikų būrelius mieste, kas samdys paplūdimio gelbėtojus rajone. Gyventojai nesupranta, kodėl netenka paslaugų, nors moka mokesčius tai pačiai valstybei. Gal vietoje dviejų – miesto ir rajono – savivaldybių užtektų vienos, ypač dabar, kai taip drastiškai mažėja gyventojų skaičius?
Šiauliuose – dveji valdžios rūmai
Nors savivalda yra arčiausiai žmogaus, Šiaulių rajono savivaldybė veikia Šiaulių mieste, o ne rajone.
Šiauliuose stūgso dveji valdžios rūmai: prie centrinio turgaus – Šiaulių rajono savivaldybės administracija, centrinėje aikštėje – Šiaulių miesto.
Dvi savivaldybės šiemet kaip niekad konflikutoja dėl lėšų.
Miesto neformaliojo ugdymo įstaigos netenka rajono vaikų, nes juos esą brangu išlaikyti miestui, o rajono Savivaldybė lėšomis prisidėti nenori.
Tas pats su paplūdimiais. Rajonas nenori samdyti gelbėtojų, nes jo teritorijoje esančiuose paplūdimiuose neva daugiausia maudosi miestiečiai.
Mieste įsteigtų Žemės ūkio skyrių
„Mes laisvai galėtume administruoti ir Šiaulių rajoną: įsteigtume Žemės ūkio skyrių, sustiprintume seniūnijų savarankiškumą. Kiek lėšų valdymui būtų galima sutaupyti“,– „Šiaulių kraštui“ sakė miesto meras Justinas Sartauskas.
Šiaulius supa žiedinė rajono savivaldybė, ir sąlyčio taškų tarp miesto ir rajono – daug. Šiauliečiai į rajoną važiuoja poilsiauti, rajono gyventojai į Šiaulius – dirbti. Tam reikia tiesti kelius, organizuoti žmonių vežimą.
„Aišku, kad žmones reikia aptarnauti, o riba tarp miesto ir rajono turi savų niuansų“,– mano J. Sartauskas.
Pavyzdžiui, susisiekimas miesto transportu su priemiesčiu. Miestas neskirsto keleivių, kurie miesto gyventojai, o kurie – rajono, ir už lengvatinį keleivių vežimą kompensuoja.
Lygiai taip pat kompensuoja rajonas, nors galbūt veža ir šiauliečius.
Šiauliečiai rajone turi daug poilsiaviečių, kolektyvinių sodų, o infrastruktūra turi rūpintis rajonas.
„Bubių jūroje, Pageluvyje maudosi miestiečiai. Mes anksčiau samdydavome gelbėtojus, bet logikos nėra mums rūpintis rajono teritorija“,– samprotauja miesto meras.
„Į miestą iš rajono mokytis atvažiuoja daugiau nei tūkstantis vaikų. Paskui juos ateina krepšelis, bet dar yra neformalusis ugdymas, išlaikomas Šiaulių miesto savivaldybės. Tam išleidžiame daugiau nei milijoną litų“,– skaičiuoja J. Sartauskas.
Bendrovės „Šiaulių energija“, „Šiaulių vandenys“ palaipsniui įsitvirtina rajone. „Šiaulių energija“ šildo Kuršėnus ir yra prašoma perimti kai kurias Gruzdžių katilines.
„Šiaulių vandenys“ aptarnauja Ginkūnus, turi vartotojų Aukštelkėje. „Trasa ateina nuo Bubių gyvenvietės ir šiauliškė įmonė galėtų drąsiai bent šioje atkarpoje viską modernizuoti ir planuoti investicijas, jeigu tai būtų Šiaulių miesto savivaldybės teritorija,– neslėpė J. Sartauskas. – Rajonas šiek tiek prisideda, bet visada kyla klausimų, o kodėl mes turime finansuoti?“
Paribio rūpesčiai
Prie mieste esančios Moters ir vaiko klinikos rajono teritorijoje gyventojai statosi namus, nors neturi komunalinių tinklų. „Prašo leidimo prisijungti prie miesto komunalinių tinklų, mes tokį leidimą duodame“,– pasakojo J. Sartauskas.
Nors oro uostas iš Šiaulių neišsikels, rajonas šalia oro uosto projektuoja gyvenvietę – jau statomi nauji privatūs namai. „Vėliau žmonės kels pretenzijas, kad jiems trukdo triukšmas“,– prognozuoja meras.
„Žmonės mato savo kraštą kaip visumą ir jiems visiškai neįdomu, kiek yra to krašto šeimininkų. Jeigu kelias ne vietoje baigiasi, vadina mus biurokratais, o kai pasakome, kad dar yra kiti biurokratai, stebisi“,– J. Sartauskas pripažįsta, kad paribyje atsidūrę gyventojai nukenčia dėl savivaldybių nesusikalbėjimo.
Mero nuomone, Šiaulių rajonas galėtų kelti savo centrą į Kuršėnus. Lietuvoje yra daug tokių savivaldybių, įsikūrusių apie didžiausią miestelį rajone.
Tiesa, jei miesto ir rajono savivaldybės būtų sujungtos, baiminamasi, kad kaimuose gyvenantys žmonės būtų mažiau atstovaujami – juos užgožtų miestas. Šią problemą turėtų spręsti stiprios seniūnijos.
Lietuvoje žiedinės savivaldybės yra tik apie didžiuosius miestus. Marijampolė žiedo jau nebeturi.
„Nebūtinai reikėtų prijungti visą rajoną, bet Ginkūnai, Kairiai, Aukštelkė, Bubiai galėtų būti Šiaulių miesto savivaldybėje“,– svarstė J. Sartauskas.
Integracija vyksta savaime
„Žinios iš Mokesčių inspekcijos liūdnos – gyventojų pajamų mokesčio surinkimo plano nevykdome“,– pripažįsta Šiaulių rajono meras Algimantras Gaubas. Jis neskuba sutikti, kad sujungus savivaldybes lėšos būtų racionaliau panaudojamos.
„Šiaulių rajono gyventojams šis variantas patogus, nes rajono Savivaldybė įsikūrusi savo teritorijos viduryje“,– mano Šiaulių rajono meras A. Gaubas. Bet pripažįsta,kad įkurti Kuršėnų savivaldybę, o kitą dalį rajono prijungti prie miesto – įmanoma.
Bėgant laikui, rajono žiedas aplink miestą siaurės: artimiausios gyvenvietės prisijungs prie Šiaulių, į miestą integruosis savaime. Jungimasis ir taip jau vyksta, mano A. Gaubas.
Jo nuomone, Kuršėnų savivaldybė kada nors bus įkurta.
„Žmonių net įtikinėti dėl to nereikia. Tik visa Šiaulių rajono administracinė reforma turėtų būti vykdoma kompleksiškai. Turim išspręsti viso rajono administravimą – gal dar vieną priemiesčio savivaldybę įkurti, jei gyventojai nesutiktų jungtis prie Šiaulių miesto? O jeigu nebūtų nieko daroma, nėra bloga ir dabartinė sistema“,– mano A. Gaubas.
Gerai ir taip
„Gal ir gera iniciatyva. Bet infrastruktūra ir pajamos lieka tos pačios, todėl sujungus savivaldybes pinigų nepadaugės“,– „Šiaulių kraštui“ sakė Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius.
Esą valdininkų sąskaita per daug nesutaupysi, o reorganizuojant savivaldybes turi būti atsiklausiama gyventojų nuomonės.
2007 metais buvo norima reorganizuoti Šiaulių rajono savivaldybę – steigti Šiaulių ir Kuršėnų savivaldybes. Vyko apklausos. Dėl Kuršėnų savivaldybės steigimo į apklausą atėjo tik 13 procentų gyventojų, du trečdaliai norėjo Kuršėnų savivaldybės, o ketvirtadalis dalyvavusiųjų apklausoje pasakė ne.
Tada galiojo tvarka, kad apklausoje turėtų dalyvauti 25 procentai gyventojų, todėl apklausa laikoma neįvykusia. Artimesnių Šiauliams gyvenviečių – Ginkūnų, Kairių, Meškuičių gyventojai buvo dar vangesni. Apklausoje dalyvavo 4,7 procento, 15 procentų pasisakė už, 85 procentai prieš savivaldybių jungimą.
„Šiaulių miesto savivaldybė gali inicijuoti tokią reformą, apklausas. Bet reorganizavimo iš viršaus nedarys nei Seimas, nei Vyriausybė, nes svarbiausia – savivalda, bendruomenės ir jų norai“,– sakė P. Skardžius.
Esą mažėjantis gyventojų skaičius dar nerodo, kad ir savivaldybių užtektų mažiau. „Paslaugą vis tiek reikia teikti“,– teigė pašnekovas.
Teisės aktai rodo: jei iniciatyva būtų, Vyriausybė privalėtų tuos pasiūlymus svarstyti ir priimti sprendimą.
Bet šiuo metu yra krizinis laikotarpis ir nuspręsta dėl teritorinės savivaldybių reformos jokių veiksmų nesiimti.
Savo noru tvarkytis neskuba
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Liudvikas Sabutis:
– Kaimyninė Telšių savivaldybė seniai tą problemą išsprendė. Jeigu būtų buvę protingesni ankstesni vadovai, Šiaulių rajono savivaldybė jau seniai būtų reformuota.
Įstatymas reikalauja, kad, norint sujungti arba atskirti kurią nors teritorijos dalį ir įsteigti naują savivaldybę, reikia Tarybos sprendimo. Su tuo sprendimu keliauti į Vyriausybę, kuri, parengusi projektą, perduoda jį Seimui.
Keitėsi vidaus reikalų ministrai, tarybos, bet buvo tūpčiojama vietoje. Kur tu rasi norinčių, kad neliktų tos geros minkštos kėdės?
Progresą daro iniciatyvūs žmonės, dar spauda pakutena, susidaro iniciatyvinė grupė – taip reformos vyko kitose savivaldybėse.
Gaila, žinoma, kad rinkiminėse programose apie tai kalbama, o kai reikia daryti ir lėšų trūksta, ir krizė maišo, o, svarbiausia, yra pasipriešinimas.
Permainos negali būti vykdomos mechaniškai. Privalu paskaičiuoti išteklius: pajamos, išlaidos, valdymas, patogumas žmonėms ir ES fondų panaudojimas tam tikroje teritorijoje.
Jeigu Šiaulių meras mato galimybę savivaldybes sujungti, galėtų daryti.