Ne vien Lietuvos miestų ir miestelių liaudis pamiršusi geras manieras lipa vieni kitiems ant galvų. Kelionių žurnalas „Time Out“ sudarė pačių chamiškiausių pasaulio miestų sąrašą, į kurį Lietuvos miestai greičiausiai nepateko ne dėl lietuvaičių kultūringumo, o dėl šalies mažumo...
Niujorkas
Virš Niujorko. Flickr.nuotr. (nuotr. leidėjų)
Vos išlipsi iš metro kur nors Brukline, savo kailiu galėsi pajusti visas anglų kalbos subtilybes. Didžiuoju obuoliu pravarždiuojamame mieste dialogai „Fuck you!“, „No, fuck you!“ (angl. „Eik tu...!“, „Pats ir eik!“) skamba gana įprastai. Žurnalo „Time Out“ darbuotojas, svečiuodamasis pas kolegas Niujorke, netikėtai tapo vieno amerikiečių žurnalistų barnio liudininku (vyrai riejosi dėl to, kad vienas jų subraižė Bruce'o Springsteeno diską), o vieną šio drabstymosi purvais frazę verta išskirti atskirai: „Frank, you are a fat fucking fuck“ (angl. „Frankai, tu esi riebus suknistas nuokruša“).
Pekinas (Reuters/Scanpix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
2008 metais totalitarinė, nerenkama (o todėl ir neabejojanti savo teisumu) kinų vyriausybė kreipėsi į savo gyventojus prašydama, kad šie bent olimpinių žaidynių metu nespjaudytų ant žemės. Bet, kaip teigia žurnalo „Time Out Beijing“ redaktorius Adrianas Sandifordas, absoliučiai visi kinai – jauni ir seni, turtingi ir vargšai, eidami Pekino gatvėmis, atlieka „plaučių išvalymo simfoniją“. Gali būti, kad tokio elgesio priežastis yra didžiulis oro užterštumas, tačiau tai vis tiek nepaaiškina, kodėl kinai tiesiog nemoka ramiai stovėti eilėje, o stumdosi ir lipa vienas ant kito.
Buenos Airės
Buenos Airių operos teatras (nuotr. Gamintojo)
Argentiniečiai keikiasi kaip į sausumą sugrįžę jūreiviai. Čia kiekvienas vartoja tokius posakius kaip „Sveikas, kiauškasy“ ar „Prisiekiu tavo sesers [pypt]“ (šiurkštus moteriškų lytinių organų pavadinimas), o futbolo rungtynių metu žodis „sesers“ paprastai keičiamas į „motinos“, „tėvo“ ar „papūgos“. Ir dar: gatvę reikėtų pereiti ypač atsargiai – perėjos čia tik dėl grožio.
Mumbajus
„Taj Mahal“ viešbutis Mumbajuje („Scanpix“ nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Mieste, kur 18 milijonų gyventojų gyvena dėžėse nuo šaldytuvo, o 150 išrinktųjų vartosi kaip inkstai taukuose, nesantaikos neišvengsi.
Kaip išvengti konflikto? Mokykis gyvenimo pamokų. Kad ir iš Suketu Mehtos knygos „Maximum City“ („Maksimalus miestas“), kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip važiuoti kelissyk perpildytu traukiniu ir (tiesiogine prasme) nepamesti galvos. Žurnalo „Time Out Mumbai“ redaktorius Nareshas Fernandesas prisimena, kad dar visai neseniai žmones tiesiog nukrapštinėdavo nuo prekinių vagonų, kuriais jie bandydavo keliauti, apačios, nes visos kitos vagono vietos būdavo lipte aplipusios „keliautojais“.
Sidnėjus
Sidnėjaus vasaros olimpiada (nuotr. SCANPIX)
Australai dėl vietos po saule kovoja familiarumu. Jie rėkia per visą barą, vadina Tave „mate“ (angl. bičas) ir visą laiką vartoja mažybinius vardus. Angus Fontein iš „Time Out Sidney“ tvirtina, kad jei į tokį elgesį atsakysi kad ir su mažiausiai jaučiamu šaltuku balse, Tave palaikys snobu ir išsišokėliu, o tai Australijoje laikoma didžiausia nuodėme. Tad jei lifte ar tramvajuje nepažįstamas australas ims postringauti apie savo dukterėčią, nebūk paniuręs, palaikyk pokalbį ir nepasirodyk chamas.
Dubajus
Burj Al Arab, Dubajus (nuotr. Forbes.com) (nuotr. Gamintojo)
Akiplėšiškumas čia pasireiškia ignoravimu. Jungtiniuose Arabų Emyratuose niekas nemėgsta bendrauti su nepažįstamais. Ir net jei su Tavimi ima kalbėtis, atrodo taip, tarsi pašnekovas norėtų, kad tiesiog patylėtum.
Ką daryti? Nusipirkti juodą „Hummer“ tamsintais stiklais ir nekreipti dėmesio į kitus eismo dalyvius. Čia, kaip ir Maskvos miesto gatvėse, dydis yra viskas.
Barselona
Barseloneta, Barselona (nuotr. Flickr.com) (nuotr. Gamintojo)
Katalonai mano, kad jie yra žemės druska, o ispanai ir kiti lotynų kilmės žmonės – antrarūšiai. O likusieji – iš viso ne žmonės, o gigantiškos kalbančios infuzorijos.
Taigi verčiau neskanduok „Viva, Espana“ ir nevilkėk „šmaikščių“ marškinėlių su generolo Franko karikatūromis.
Paryžius (News Bridgepix nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
Angliškai nekalbantys taksistai ir padavėjai iš tikrųjų nenori pasirodyti akiplėšos. Tiesiog tokia yra jų prigimtis. Tu tai suprasi, kai pamatysi, kaip tarpusavyje riejasi du prancūzai padavėjai.
Štai Sartre'as knygoje „Būtis ir Niekas“ aiškina, kad rašytojo amžininkai tik elgiasi kaip chamai, nors iš tiesų jie yra įkalinti savo socialiniuose vaidmenyse.
Londonas scx.hu nuotr. (nuotr. Balsas.lt)
Šiaip jau mandagumas anglams yra įgimtas, tačiau likusi Didžiosios Britanijos dalis mano, kad londoniečiai yra šiurkštūs ir visada kažkur lekia. Bet taip apie sostinės gyventojus galvoja visų šalių provincialai. „Time Out“ tvirtina, kad čia įsivelti į barnį yra gana paprasta, ypač kokioje nors aludėje, kur renkasi už Britų nacionalinę partiją balsuojantys radikalai ar seni niūrūs toriai, niurnantys dėl „visų tų rytų europiečių, kurių čia priviso ir kurie kėsinasi į mūsų darbo vietas“.
Sociologė Kate Fox paskaičiavo, kad pačios elementariausios pirkimo operacijos (pavyzdžiui, norint parduotuvėje įsigyti pakelį pieno) metu nuskamba vidutiniškai du „please“ (angl. prašau) ir trys „thank you“ (angl. dėkoju). O pats baisiausias socialinis akibrokštas būtų brautis be eilės (Britanijoje tai dar blogiau nei garsiai išsišnirpšti nosį).
