Nijolė Baronienė
Vis dažniau namuose pasiryžtama auginti šeškus. Šie gyvūnėliai mieli, protingi ir aktyvūs. Smalsūs ir gudrūs šeškai puikiai tinka laikyti namuose, tačiau jais, kaip ir kitais augintiniais, reikia rūpintis ir dresuoti. Šeškai buvo prijaukinti maždaug prieš 2 000 metų. Vis dėlto kai kur šie gyvūnai nėra pripažinti naminiais dėl įstatymų, ginančių nelaisvėje laikomus gyvūnus. Naminis šeškas taip pat kartais painiojamas su savo laukiniu giminaičiu, juodakoju šešku.
Svarbiausia – žaisti
Veterinarijos gydytojas Stasys Puidokas patarė, prieš įsigyjant šešką, išsiaiškinti jo laikymo sąlygas, pasidomėti, kuo ypatingas šis gyvūnėlis.
„Šeškai miega nuo aštuoniolikos iki dvidešimt valandų per parą ir prabunda pažaisti, pavalgyti ir patyrinėti aplinką du tris kartus per parą. Šie gyvūnai – nepailstantys tyrinėtojai, todėl prabudę tyrinėja viską. Dėl šeško smalsumo namuose gali kilti problemų ir namuose esantys daiktai gali nukentėti“, – perspėjo specialistas. Jis patarė netingėti ir žaisti šešku. Tai būtina daryti norint, kad gyvūnas būtų geros fizinės ir emocinės būklės.
Vagišiai iš prigimties
„Žaidžiantys šeškai būna panašūs į mažus vaikus. Jiems įdomu viskas, ką tik sugalvosite. Šiems žvėreliams patinka raustis, kasti ir daryti gūžteles. Šeškai iš prigimties yra vagišiai ir kiekvienas daiktas jiems yra lobis, kurį jie stengsis pasiimti. Todėl mėgstamiausias jų užsiėmimas bus apgaudinėti žmogų, rasti slaptą kelią pabėgti arba paslėpti daiktą, kurio šeimininkas nespėjo apsaugoti ar pasidėti“, – pasakojo veterinarijos gydytojas.
Mėgsta slėptis
Prieš įleidžiant šešką į kambarius, kuriuose gyvūnėliui leidžiama žaisti, reikia juos patikrinti ir paslėpti visus svarbius daiktus. Svarbu žinoti, kad šeškas gali pralįsti pro visus plyšius, kurie yra jo galvos dydžio, ir taip pasislėpti. Šeškas būtinai pradės raustis, kai tik ras tinkamą vietą. Kilimai ir audiniais apmušti baldai turi būti apsaugoti nuo šeško. Svarbu pasirūpinti, kad šeškas negalėtų pasiekti medikamentų, ploviklių ir priemonių su cheminėmis medžiagomis, kurias gali mėginti kramtyti ar praryti.
Kai šeškas bus pavargęs po žaidimų, jis ieškos sau šiltos vietos, kur galėtų susirangyti ir miegoti. Tai galėtų būti jų narvas, dėžė, krepšys, sterblė, augintinis gali užmigti ant kėdės ar fotelio.
Prasta reputacija
Šeškai turi prastą reputaciją dėl skleidžiamo blogo kvapo. Tai tiesa, tačiau, pasak S.Puidoko, šis kvapas nėra toks nepakenčiamas ir atstumiantis. Kvapą skleidžia šeško odos liaukos tada, kai šešką kas nors puola. Retkarčiais šešką galima nuprausti, bet jei dažnai pradėsite jį prausti, norėdami išvengti blogo skleidžiamo kvapo, galite dar labiau pabloginti padėtį. Nuo dažno prausimo šeško oda išsausės ir liaukos, kovodamos su išsausėjimu, pradės išskirti dar daugiau riebalų.
Maistui neišrankūs
Šeškai – mėsėdžiai gyvūnai, kurių virškinimo sistema labai greitai apdoroja maistą. Be mėsos šeškai neišgyventų. Jų mityba panaši į kačių. Šeškų organizmas sunkiai pasisavina maisto medžiagas iš augalų. Todėl šeško dieta, pasak pašnekovo, turi būti turtinga gyvūninės kilmės baltymų, riebalų, joje neturėtų būti skaidulinių medžiagų.
„Šeškai nėra labai išrankūs maistui. Jiems negalima duoti konservuoto ėdalo, skirto katėms ar šunims. Žalia mėsa irgi netinka namuose auginamiems šeškams, nors gamtoje gyvenantys šeškai ją mėgsta. Žalia mėsa gali turėti parazitų, kurie gali sukelti infekciją“, – perspėjo S.Puidokas.
Vietoj dietos, geriau mankšta
Šeškų maisto medžiagų apykaita greita, nes virškinimo traktas trumpas, todėl ėsti jiems reikia dažnai, kas 3–4 valandas. „Dauguma šeškų ir dažnai maitindamiesi nenutunka, tačiau visko pasitaiko. Numesti svorio pavyks, jei gyvūnas aktyviau judės, daugiau galės žaisti. O jei tai nepadės, pasikonsultuokite su veterinaru, kaip toliau jį maitinti. Šviežias, švarus vanduo šeškui taip pat būtinas“, – aiškino veterinaras.
Jis perspėjo nešerti augintinio saldainiais, šokoladu, tortais, sūriais užkandžiais, riešutais ir žmonių maisto likučiais. Šeškai mėgsta pieno produktus, tačiau jie gali sukelti virškinimo problemų.
Svarbiausi faktai apie šeškus
Šeškai gyvena vidutiniškai 6–8 metus (kartais iki 11–12 metų).
Patinai būna didesni ir sunkesni už pateles.
Šeškai miega didžiąją paros dalį, apie 18 val. Jie paprastai būna aktyvūs auštant ir saulėlydžio metu, bet gali prisitaikyti prie savo šeimininkų dienotvarkės.
Šeškai labai mėgsta žaisti ir suteikia juos auginantiesiems daug džiaugsmo.
Šeškų regėjimas prastas, tačiau uoslė ir klausa – geros.
