„Balsas.lt savaitė“ tęsia pasakojimą apie buvusio „Jukos“ vadovo Michailo Chodorkovskio įkalinimą ir Kremliuje jam kurpiamas bylas.
M. Chodorkovskis, vis aktyviau ėmęs reikštis kaip visuomenės veikėjas, per 1999 metų rinkimus į Valstybės Dūmą parėmė partiją „Jabloko“ ir komunistus. Dešiniuosius ir kairiuosius.
Galbūt tai buvo daroma demokratijos Rusijoje labui, o galbūt siekiant pagerinti įmonės verslo aplinką. Gali būti, kad įtakos turėjo ir vieni, ir kiti faktoriai. Vienas iš „Jukos“ bendraturčių Vladimiras Dubovas tada tapo Dūmos deputatu.
Įtampa augo
Atrodo, viskas klojosi kaip iš pypkės. Tačiau 2000 metais prezidentu tapus Vladimirui Putinui, Rusijos oligarchai pradėjo jausti valdžios spaudimą. Pirmosios aukos buvo Borisas Berezovskis ir Vladimiras Gusinskis.
Tuo metu M. Chodorkovskis plėtojo verslą, tačiau matydamas Kremliaus galios didėjimą nusprendė dar aktyviau prisidėti prie politinio gyvenimo.
„Jukos“ vadovas ir jo aplinka, pasiremdami milžiniškais finansiniais resursais, nusprendė imti valdžią. Tada „Jukos“ jau buvo viena didžiausių naftos įmonių pasaulyje. Ji užėmė ketvirtą vietą pagal eksporto apimtį ir antrą pagal turimus naftos išteklius.
M. Chodorkovskis vengė atviros Kremliaus kritikos, tačiau aktyviai pasisakė prieš vadinamosios valdomos demokratijos įsigalėjimą Rusijoje. Galbūt suprasdamas, kad tik demokratinė Rusija atitinka ilgalaikius šalies verslo plėtros interesus, tam tikru metu „Jukos“ vadovas tapo idėjiniu žmogumi? Galbūt.
Racionalus verslininkas būtų elgęsis kitaip. Gal pabudo lošėjo instinktas? Jis pradėjo rizikingą žaidimą ir ilgam atsidūrė už grotų. Partija iki šiol nebaigta.
Kaip teigiama, viena iš pagrindinių M. Chodorkovskio arešto priežasčių tapo „Jukos“ akcininkų sprendimas parduoti bendrovės, kuriai tuo metu priklausė ne viena naftos įmonė, akcijas amerikiečių investuotojų konsorciumui. Taip norėta apsaugoti verslą ir padedant JAV pasipriešinti V. Putino valdžios vertikalės įsigalėjimui.
Rusijos valdžia tai suvokė kaip šalies strateginių interesų išdavystę ir tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui. Jei amerikiečiai būtų perėmę Rusijos naftos išteklių kontrolę, jie būtų galėję daryti įtaką šalyje vykstantiems politiniams ir ekonominiams procesams. To Kremlius leisti negalėjo.
Pasklindo gandai, kad M. Chodorkovskis ketina dalyvauti 2004 metų Rusijos prezidento rinkimuose ir dosniai šelpia opozicines partijas. Pinigų esą gauna daugelis, išskyrus valdančiąją partiją „Vieningoji Rusija“. Valdžios susierzinimas tik augo.
Prasidėjo atviras puolimas
Kremlius nusprendė veikti. Prieš M. Chodorkovskio areštą pasirodė politologo Stanislavo Belkovskio analitinė studija „Rusijoje ruošiamas oligarchinis perversmas“. S. Belkovskio, kaip nepriklausomo eksperto, reputacija nebuvo gera. Greičiau atvirkščiai. Jis tiesiog įvykdė valdžios užsakymą. Studijoje buvo teigiama, kad M. Chodorkovskis ir „Jukos“ akcininkai buvo užsitikrinę JAV paramą.
Atseit buvę sutarta, jog M. Chodorkovskiui atėjus į valdžią JAV skirs 160 milijardų dolerių, kad Rusijoje būtų visiškai sunaikintas atominis ginklas. „Jukos“ vadovybė apkaltinta perversmo ruošimu siekiant nuversti V. Putiną, o Rusiją iš prezidentinės respublikos paversti prezidentine ir parlamentine.
S. Belkovskio studijoje teigiama, kad būtent todėl M. Chodorkovskis finansiškai rėmė daugelį politinių partijų, palaikė glaudžius ryšius su žiniasklaida, steigė įvairius fondus ir edukacines programas. Daugelis ekspertų abejoja tokiais faktais ir išvadomis. Tačiau mauras savo darbą padarė.
Žymus opozicinis politikas Borisas Nemcovas yra pareiškęs, kad V. Putinas asmeniškai pareikalavo M. Chodorkovskio, jog neberemtų opozicinių partijų. Tai padaryti jis atsisakė.
Bėgti iš Rusijos nepanoro
2003 metų kovą M. Chodorkovskis pareiškė, kad asmeniškai rems Dešiniųjų jėgų sąjungą ir „Jabloko“. Po M. Chodorkovskio arešto šios partijos į Dūmą iš viso nepateko, o komunistai 2003-iųjų gruodžio rinkimuose gavo tik 12,61 proc. balsų.
Kremlius ne vieną kartą M. Chodorkovskiui leido suprasti, kad geriau būtų sekti B. Berezovskio ir V. Gusinskio pėdomis: dumti į užsienį ir ramiai gyventi kur nors turtingame Londono priemiestyje. Tačiau „Jukos“ vadovas nusprendė pasilikti ir kautis.
Iš pradžių su „Jukos“ susijusioms įmonėms slaptai buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ir vengimo mokėti mokesčius. Iš šios bylos gimė nemažai kaltinimų ir baudžiamųjų bylų atskiriems asmenims.
TIK FAKTAI
M. Chodorkovskio byla tapo atskaitos tašku, nuo kurio valdžioje atsidūrę saugumo struktūrų atstovai ėmė tiesiogiai ar per patikėtinius perimti į savo rankas pirmiausia žaliavų, o vėliau ir visas kitas svarbiausias šalies bendroves.
Tikėtina, kad prie 9 metų, kuriuos kalėti M. Chodorkovskis jau nuteistas, gali būti pridėti dar 21.
Apžvalgininkai teigia, kad dabartinis oligarcho teismo procesas gali parodyti tikrąjį Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo veidą. Mat šis politikas yra daug kalbėjęs apie teismų nepriklausomybę ir būtinybę pašalinti juose įsišaknijusią korupciją.
