Dar 2004-aisiais išgarsėjusios Mios dainas greitai pastebėjo radijo stotys, iki šiol jos žinomos daugeliui lietuvių. Atlikėja greitai kopė karjeros laiptais – kūrė ir įrašinėjo dainas, dalyvaudavo įvairiuose muzikiniuose projektuose televizijoje. Dar 2011-aisiais apie ją pasirodė lietuvių kurtas biografinis serialas, paremtas tikrais jos gyvenimo įvykiais.
Nuo pat jaunystės viešumoje matoma Mia tikina išgyvenusi daug – tiesa, net ir nemalonūs nutikimai jai netrukdo tvirtai stovėti ir šiandien būti laimingai.
Naujienų portale tv3.lt – interviu su dainininke Mia Pilibaityte apie ramų jubiliejų, neįgyvendintas svajones bei laimę.
Kaip pasitinkate jubiliejų?
Daugeliui turbūt nėra žinomas faktas, kad aš esu kiek prietaringa, o 40 – nesėkmingas skaičius. Labai daug esu prisiskaičiusi, kad švenčiant 40-ąjį jubiliejų gali prisišaukti bėdą. Nors ir šį jubiliejų su manimi labai daug kas norėjo švęsti, šiais metais gimtadienį paminėsiu ramiai, apmąstysiu ateinantį naują etapą. Noriu apgalvoti, ką galiu geriau padaryti savo gyvenime.
Daugeliui žmonių jubiliejai turi didelę svarbą. Ką jums reiškia didėjantys skaičiai gyvenime?
Manau, kad nugyvenau kelis gyvenimus per tuos 40-imt metų. Intensyviai dirbau ir veikiau – kai kurie žmonės net pusės savo gyvenimo nepragyvena taip, kaip aš. Daugelis gyvena sėsliai, ramiai, be kelionių, be tokio streso, kurį mes, atlikėjai, patiriame kone kasdien lipdami ant scenos ar perskaitydami ne tokį straipsnį apie save. Toje audringoje emocijų skalėje per 40 metų pragyvenau 2-3 gyvenimus. (šypsosi)
Į tą sūkurį įsisukau nuo ankstyvos mano jaunystės – beveik 18-os metų. 2024-aisiais bus lygiai 20 metų, kai mano dainas groja radijas. Dabar atėjo toks momentas, kai apmąstau, kaip aš noriu toliau gyventi, ką noriu duoti ir parodyti tiek sau, tiek žmonėms.
Jūsų gyvenime būta įvairiausių patirčių. Jei galėtumėte tuos 40 metų nugyventi iš naujo, ar kažką keistumėte?
Galiu pasakyti, kad pirmi kartai visada yra be galo nuostabūs ir žavūs. Kol žmogus turi pirmų kartų, tol jis yra jaunas. To jausmo, kurį jauti pirmą kartą užlipus ant scenos ar pirmą kartą išgirdus savo dainą grojant per radiją pajausti turbūt nebeįmanoma. Bet esu tos nuomonės, kad dalykus reikia keisti ateityje, juk praeitis – nepakeičiama. Reikia tiesiog padėkoti situacijoms, žmonėms ir suvokti, kad dėl visų gyvenimo patirčių nebebūtum tas žmogus, kuriuo esi šiandien.
Todėl aš tikrai esu dėkinga ir nesigėdiju nieko, nei vienos savo praeities situacijos, kad ir kokia bloga ji buvo. Man tikrai negėda žiūrėti į veidrodį ir matyti savo atvaizdą – kalbu ne apie išvaizdą, bet apie sielos dalykus. Žinau, kad tik dėl visų gyvenimo patirčių šiandien esu subrendusi, tik dėl jų moku užjausti kitus. Kai tiek daug tenka patirti pačiam, gali geriau suprasti kito žmogaus skausmą, netektį. Reikia žiūrėti į ateitį ir nesigailėti to, kas jau buvo.
Minėjote, kad su patirtimis atėjo kitokia branda. Ar per gyvenimą labai keitėsi jūsų vertybės?
Ne metuose reikia žiūrėti vertybes – jos ateina su patirtimi. Be abejo, metai irgi duoda savo. Tikrai nebūsime visi vienodi sulaukę tiek 20-ies, tiek 60-ies. Man pačiai labai svarbūs artimieji ir šeima – visada jos norėjau, šiandien džiaugiuosi ją turinti.
Man taip pat labai svarbi yra muzika – toks jausmas, kad aš tiesiog gimiau su ja. Šiandien saves visai neįsivaizduoju be muzikos.
Ar dar turite svajonių, kurių neišpildėte?
Tikrai taip – žmogus gyvas tik tol, kol jis svajoja. Kiekvienam linkėčiau kuo daugiau svajoti, nes svajonės pildosi! Manau, kad gyvenimas be svajonių ir be tikslo tėra didžiulė stagnacija. Svajonė ir yra tikslas, kurį turi pasiekti. Man labai svarbu judėti į priekį, o nebūti užstrigus praeityje.
Turiu labai daug svajonių – atrodo, kad kuo toliau, tuo daugiau noriu nuveikti ir nebūtinai tai susiję su muzika. Kartais atrodo, kad viskas yra labai paprasta ir ranka pasiekiama – tereikia tik laiko ir užsispyrimo.
Atrodo, kad žmonės dažnai tai pamiršta.
Žmonės dažnai užsisuka savo rate, buityje ir užmiršta, kad mūsų gyvenimo tikslas nėra buitis – kad galime daug daugiau, nei susitvarkyti namus, išsivalyti automobilį ar pagaminti vakarienę. Tai tik gyvenimo būtinybė. Nereikia pamiršti, kad yra privaloma svajoti ir siekti savo tikslų.
Ar šiuo metu jaučiatės turinti viską, ko reikia būti laimingai? Ar vis dėlto dar kažko trūksta?
Manau, kad pirmiausia žmogus laimę turi susikurti savo viduje. Jeigu sugebi būti laimingas ir vienumoje, galėsi atrasti laimę ir kitų žmonių apsuptyje. Mes dažnai pripratę ieškoti pilnatvės ir laimės dabar ir čia, su kitais žmonėmis. Niekada nereikia tikėtis, kad kiti žmonės tau atneš laimę – ją kuriame patys savo viduje. Svarbiausia atrasti vidinę ramybę – kai ją turėsi, tada ir būsi laimingas. Šiandien aš galiu tvirtai pasakyti, kad atradau tą ramybę ir esu laiminga.
Ko sau gimtadienio proga palinkėtumėte?
Kaip ir visada linkėsiu sau to paties – svajonių išsipildymo. Noriu išlaikyti ir tai, ką turiu dabar – savo vidinę laimę.
