Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Vytautas Greičius jau pusę metų dirba be įgaliojimų, bet nėra Seimo atleistas. Jis pateko į politinių peripetijų, intrigų ir šantažo ritę, kurioje sunku rasti siūlo galą.
Kovą dėl kadenciją baigusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko galvos atidžiai sekęs visuomenininkas Darius Kuolys sako, kad šioje nepasisekusio atleidimo istorijoje pritaikyti metodai yra amoralūs, necivilizuoti, net nusikalstami. „Veikia tokios jėgos, kurios renkasi priemones, nežiūrėdamos į valstybės stabilumą“, - mano D.Kuolys.
Jo pastebėjimu, paties atleidimo priešistorė yra negraži ir gėdinga. „Prieš pustrečių metų buvo bandoma sukelti konstitucinę krizę, kai prezidentas pareiškė politinį nepasitikėjimą V.Greičiumi ir reikalavo jo atsistatydinimo. Paskui paaiškėjo, kad V.Greičius buvo teisus, o melavo kiti aukšti teisėjai“, - sakė D.Kuolys.
Primename, kad po vieno teisėjo skyrimo peripetijų Valdas Adamkus buvo pareiškęs prarandantis pasitikėjimą V.Greičiumi ne tik kaip teisėju, bet ir kaip žmogumi. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad prezidentas buvo suklaidintas, o jo patarėjas Haroldas Šinkūnas ir kiti trys aukščiausio rango teisėjai paprasčiausiai apsimelavo.
Istorija turi ir kitų priežasčių nei kerštas dėl demaskuoto melo. D.Kuolys nepasitenkinimą V.Greičiumi sieja su Socialdemokratų partijos kova dėl įtakos teisminėje valdžioje. „Socialdemokratų ir jiems artimų teisėjų nepasitenkinimas V.Greičiumi pirmą kartą pasireiškė tada, kai LAT pirmininkas, pasinaudodamas įstatymo teise, vietoj socialdemokratams artimo Česlovo Jokubausko pasiūlė profesorių Valentiną Mikelėną - kompetentingesnį, profesionalesnį, sąžiningesnį žmogų. Tuomet ir prasidėjo politinė kova dėl socialdemokratų reikalavimams nepaklususio V.Greičiaus galvos“, - teigia D.Kuolys.
Galų gale, jo manymu, liepos pradžioje teikdama dekretą dėl V.Greičiaus atleidimo, prezidentūra nesilaikė elementarių procedūrų. „Prezidentui reikėjo pradėti konsultacijas ir derybas su Seimo frakcijomis dėl būsimojo LAT pirmininko, bet ji tik pasiūlė atleisti V.Greičių ir pareigas pavesti Jonui Prapiesčiui. Prezidento patarėjai Aušrai Rauličkytei nurodžius Seimui už atleidimą balsuoti aklai, prezidentūra ėmė uzurpuoti konstitucines parlamento teises“, - aiškino pašnekovas. Bet Seimas prezidentūros spaudimui pasipriešino ir nepritarė, kad būtų atleistas pirmininkas.
D.Kuolio vertinimu, prezidentūra šitaip iki šiol tęsia keršto akciją siekdama V.Greičių eliminuoti iš kandidatų, nors jis turi tokią pat teisę vėl kandidatuoti į pirmininkus, kaip ir visi kiti.
Marijus Širvinskas
