BBC surinko dešimt žymiausių praėjusių metų „fake news“, kitaip – melagingų naujienų, sąrašą. Jame atsidūrė ir Lietuvos prezidentės pavardė – tai neturėtų kelti nuostabos, nes Rusija aktyviai skleidžia dezinformaciją apie lietuvių politikus, kurie užima aršią poziciją kritikuojant priešiškus Kremliaus veiksmus.
10. Putino portretas ant britų URM pastato
Kovo 19-ąją, jau kitą dieną po Rusijos prezidento rinkimų, internete pasirodė vaizdo įrašas su V. Putino šviesos projekcija ant vieno iš Londono centre esančių pastatų – Užsienio ministerijos patalpų. „Rusai myli savo stiprų lyderį ir iš naujo išrinko jį prezidentu“, – buvo skelbiama „menininkų“ „Philosoraptor“ pareiškime.
Didžiosios Britanijos URM atstovai pareiškė, kad jokios akcijos nebuvo. Maža to, norint surengti šią akciją, jos autoriams tektų projektorių kabinti ant kitos valstybinės įstaigos – britų finansų ministerijos – pastato.
Jokių kitų kitų akcijos įrodymų „Philosoraptor“ taip ir nepateikė, todėl buvo nuspręsta, kad šis vaizdo įrašas – vaizdo montažas. Rusijos žiniasklaidoje ši provokacija „sėkmingai“ sukūrė apie 60 melagingų naujienų.
9. Markel, May, Grybauskaitė?
2018-ųjų kovą internete išpopuliarėjo nespalvota nuotrauka, kurioje pavaizduotos trys merginos. Prierašas prie jos skelbė: tai Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Jos 1991-1992 metais studijavo vadovų kurse Vašingtono Džordžstauno universiteto Tarptautinių santykių fakultete“, – rusiškai tvirtino anoniminis konspirologas. Iš tiesų tai nuotrauka daryta 1970-aisiais ir iš kairės joje užfiksuota 18-metė Angela Merkel (mergautinė pavardė Kasner). Fotografiją pirmą sykį 2015-aisiais publikavo žurnalas „Time“, kuris tuomet pripažino ją Metų žmogumi. Dvi kitos merginos fotografijoje – tiesiog būsimos Vokietijos kanclerės jaunystės draugės.
8. Kompromatas prieš Mullerį
Spalio 30-ąją amerikiečių dešiniųjų leidinys „Gateway Pundit“ paviešino dokumentus, kuriuose buvo tvirtinama, kad specialusis prokuroras Robertas Mulleris – užsienio šalių kišimosi į JAV prezidento rinkimus 2016-aisiais – tariamai išprievartavo moterį 2010-aisiais.
Leidinyje buvo tvirtinama, kad kompromatą surado bendrovė „SureFire Intellingence“, kurios iki tol faktiškai niekas ir nebuvo girdėjęs.
„Bellingcat“ išsiaiškino, kad tikrasis fiktyvaus tyrimo autorius buvo 20-metis konservatorių aktyvistas. Savo darbo paviešinimui jis netgi sukūrė tariamų darbuotojų anketas „LinkedIn“. Pagrindinio „tyrėjo“ nuotrauką jis pasiskolino iš austrų aktoriaus Christopho Waltzo.
7. „Pirmasis kanalas“ ir fiktyvus Euromaidano dalyvis
Gruodžio 6-ąją tinklaraštininkas Ilja Varlamovas, remiantis šaltinių pranešimais, atkreipė dėmesį į 10 minučių Rusijos valstybinės televizijos siužetą apie Ukrainoje 2014-aisiais praūžusio Euromaidano pasekmes.
Siužete pasirodė jaunas vyras, kurį siužeto autoriai pristatė kaip Euromaidano dalyvį Kirilą Čubenką. Glostydamas katę jis papasakojo, kad nežino, kaip išgyventi šią žiemą. „Man nieko gero Euromaidanas neatnešė. Štai, pažiūrėkite, kur mes atsidūrėme. Reikėjo žiūrėti į ateitį, o mes ateityje likom be šildymo, su brangia energija, ir neaišku, kada visa tai baigsis“, – pareiškė jis į kameras. Paaiškėjo, kad ukrainiečiu apsimetė baltarusių viešųjų ryšių bendrovės darbuotojas Vitalijus Jurčenka.
Vėliau jis vietos leidiniui „Naša Niva“ pareiškė, kad filmavosi siužete savo kolegų, gavusių užsakymą iš Rusijos ir neradusių tikrojo Kirilo Čubenkos, prašymu, o už vaizdo įrašą pinigų jokių negavo. Vyras taip pat tvirtino apgailestaujantis dėl tokio savo sprendimo. „Pirmasis Kanalas“ atsiprašė dėl parodyto siužeto.
6. JAV „Mirties laboratorija“ Gruzijoje
Rusijos televizijos ir naujienų portalai periodiškai praėjusiais metais skelbė, kad Tbilisio pakraštyje yra įsikūrusi slapta laboratorija, kurioje vykdomi pavojingi bandymai su žmonėmis.
Apie „neteisėtus eksperimentus“ pasakojo buvęs šalies nacionalinio saugumo vadas Igoris Giorgadze.
BBC išsiuntė savo žurnalistą į Tbilisį, kad šis pats savo akimis apžiūrėtų „mirties laboratoriją“, kurioje tariamai mirė šimtai sakartvelų. Iš tiesų pasirodė, kad pagrindinė tos laboratorijos užduotis – kova su hepatitu C. Nei pačioje laboratorijoje, nei jos dokumentuose BBC nesugebėjo aptikti pavojingų bandymų su žmonėmis liudijimų.
Šios informacijos nepatvirtino ir nė vienas kitas šaltinis.
5. Mįslingasis „Qanon“
2018-aisiais įgavo populiarumą ir sąmokslo teorija, kurioje teigiama, kad aukščiausias pareigas Vašingtone užimantys politikai priklauso mįslinga organizacijai „Qanon“. Pasak painių šios teorijos šalininkų teiginių, būtent tai leido valdžią užimti Donaldui Trumpui.
Sąmokslo teorija pirmą sykį pasirodė gandų ir paskalų lygyje anoniminiame portale „4Chan“. Žinutės autorius tvirtino, kad jis yra artimas JAV aplinkai ir net keliauja kartu su juo „Air Force One“ lėktuvu.
Anonimo teigimu, tikrasis spec. prokuroro R. Mullerio tyrimo tikslas tariamai yra ne „Rusijos kišimasis į rinkimus“, o buvusios kandidatės į JAV prezidento postą Hillary Clinton bei buvusio prezidento B. Obamos veikla.
Konspirologai pateikia itin egzotiškų idėjų:
Kim Jong Uno režimas Šiaurės Korėjoje – marionetės, kurios yra valdomos CŽV. Rotšildų šeima yra satanizmo pasekėjai. G. Sorosas ir B. Oabama prisideda prie prekybos vaikais.
„Qanon“ šalininkai net ir neslepia, kad dalis jų pateikiamos informacijos yra „fake news“. Vienas iš jų lozungų yra: „Dezinformacija yra reali. Dezinformacija yra būtina“.
Nepaisant to, JAV prezidentą palaikančių asmenų mitinguose pasirodo vis daugiau asmenų su marškinėliais, ant kurių yra užrašytą „Q“ raidė – vienas iš „Qanon“ simbolių.
4. Melaginga „300 lavonų“ „Žiemos vyšnioje“ istorija
Kovo 25-ąją prasidėjo gaisras Kemerovo prekybos centre „Žiemos vyšnia“.
Ukrainos pokštininkas (angl. Pranker) nusprendė iš tragedijos pasijuokti ir savo „YouTube“ kanale tiesiogiai transliavo kaip skambina į Kemerovo morgus apsimetęs vietos gelbėtojų tarnybos darbuotoju ir perspėjo dėl „šimtų lavonų“, kurie tariamai bus „netrukus atvežti“. Gandai apie tokį milžinišką aukų kiekį greitai išplito po miestą ir internete.
Oficialiais duomenimis, gaisro metu žuvo 64 žmonės, iš kurių 41 buvo vaikai.
3. Babčenkos „nužudymas“
Žurnalistas Arkadijus Babčenka, apie kurio nužudymą gegužės 29-ąją paskelbė Ukrainos policija, kitą dieną pasirodė „gyvas“. Nacionalinio saugumo tarnyba paskelbė, kad viskas, kas įvyko, įskaitant ir kruvino A. Babčenkos nuotrauką savo buto prieangyje, buvo inscenizuota speciali saugumo operacija.
Rugsėjo 1-ąją Kijevo teismas nuteisė nužudymo organizatorių, verslininką Borisą Germaną 4,5 metų kalėjimo. Saugumiečių teigimu, jis veikė pagal Rusijos spec. tarnybų nurodymą.
2. Petrovas ir Boširovas
Rugsėjo pradžioje britų prokuratūra įvardijo bandymu nunuodyti Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją Rusijos saugumiečių pavardes – tai buvo žmonės, į Londoną atskridę Aleksandro Petrovo ir Ruslano Boširovo vardais. Teisėsaugininkai paviešino jų fotografijas.
Rusijos valdžia išsyk pareiškė, kad Petrovas ir Boširovas – civiliai ir atsiribojo nuo vertinimų. Vyrai netgi buvo priversti sudalyvauti vėliau pašaipų objektu net ir pačioje Rusijoje tapusiame interviu propagandinei televizijai RT. Vyrų teigimu, į Britaniją jie atvyko „nusirauti“ ir „pažiūrėti į įžymiąją Solsberio katedrą“.
„Bellingcat“ ir „The Insider“ analitikų teigimu, šioje istorijoje yra begalės neatitikimų, o Petrovas ir Boširovas, tikriausiai, yra Rusijos žvalgybos agentai Aleksandras Miškinas ir Anatolojus Čepiga.
1. Atleido dėl „fake news“
Gruodį žiniasklaidos pasaulį sukrėtė „Spiegel“ žurnalisto atleidimo istorija. Ilgametis žurnalo darbuotojas, 33-ejų Claasas Relotiusas, laimėjęs ne vieną žurnalistinę premiją, prisipažino išgalvojęs savo istorijų detales, skambias citatas iš neegzistuojančių interviu, o jo tekstuose netgi buvo ir visiškai fiktyvių personažų. Pasirodo, kad per savo karjerą jis spėjo „sufabrikuoti“ 14-os savo reportažų istorijų.
Žurnalisto karjeroje taškas buvo padėtas po kelionės į Meksiką, kur jis kartu su vietos žurnalistu Chuanu Moreno turėjo aprašyti migrantų istorijas.
Meksikietis, išvydęs kaip dirba jo kolega vokietis, suabejojo dėl teksto kokybės ir pranešė apie tai „Spiegel“ redaktoriams. Tačiau šie iš pradžių nekreipė dėmesio, o tekstą publikavo.
Ch. Moreno nenuleido rankų ir, sulaukęs palankios progos, pakalbino kelis C. Relotiuso pašnekovus. Pasirodo, kad pastarieji vokiečio ir akyse nėra regėję – žurnalistas visą istoriją sugalvojo nuo pradžios iki pabaigos.
