Tęsdamas šiuos metus apibendrinančių apklausų seriją, portalas Balsas.lt siūlo apžvelgti reikšmingiausius pasaulio įvykius, kurie 2011 metais prikaustė daugumos pasaulio žmonių dėmesį.
Tai, kad procesas, gavęs „Arabų pavasario“ pavadinimą, turi potencialo įgauti globalaus reiškinio formą, savo kailių galėjo pajausti ir tiesiogiai su arabų pasauliu nesusijusios valstybės ir regionai. Pasipiktinusių žmonių minios okupavo pagrindinių JAV didmiesčių gatves, nepatenkinti europiečiai milžiniškas protesto akcijas rengė Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Italijoje ir, žinoma, Graikijoje, studentai šturmavo valstybinių organizacijų pastatus Čilėje.
Prisiminkime, kokių „pavasarių“ jau esame sulaukę šiemet. Nuo Graikijos iki Santjago...
Chronologiškai pirmieji protestų mechanizmą užkūrė graikai. Protestai iš tiesų prasidėjo dar praeitais metais. Jie tęsiasi iki šiol. Jų tiek daug, kad daugelis su tuo jau susitaikė – tarsi tai ir yra normali ir konvencinė praktika. Streikavo visi, pradedant medikais ir baigiant oro uostais. Pasekmė labai konkreti – ministras pirmininkas Georgios Papandreou po įspūdingo politinio šou pasitraukė.
Dar tik įsibėgėjančių Graikijos protestų lavinos praktiką mikliai perėmė arabai. Prasidėję Tunise, neramumai tarsi sniego lavina iki gegužės mėnesio persirito į Alžyrą, Bahreiną, Egiptą, Jordaniją, Libiją, Maroką, Džibutį, Iraną, Jemeną ir Siriją. Turime sėkmingų revoliucijų pavyzdžių: Tunisas, Egiptas, Libija.
„Arabų pavasario“ praktika tapo neišsenkamu įkvėpimo šaltiniu kitiems. Gegužę prasidėjo masiniai protestai Ispanijoje, apėmę nemenką teritoriją – 52 miestus.
Rugpjūčio pradžioje milžiniškos riaušės kilo Londone ir kituose Didžiosios Britanijos miestuose. Riaušių metu chuliganizmas pasiekė beprecedentį lygį: vagystės, užpuolimai, padegimai. Jų atgarsis – solidus: politinis, ekonominis, socialinis.
Masiniai protestai taip pat apėmė ir Čilės sostinę. Vėliau turėjome ir riaušių Italijoje, kurios vienaip ar kitaip prisidėjo prie ilgamečio Italijos vadovo Silvio Berlusconio pasitraukimo.
Rugsėjo viduryje prasidėjo „Okupuok Volstritą“ protestų banga. Prasidėjusi nuo pakankamai kuklaus susibūrimo Niujorke, ji greitai išsirutuliojo iki valstybinio lygio. Šiems protestams, kaip ir daugumai kitų, tiesiogiai įtaką darė „Arabų pavasaris“.
Spalio 15 dieną įvyko simbolinė visų šių įvykių kulminacija – globalus protestas, tą pačią dieną apėmęs beveik 1000 miestų 82 pasaulio valstybėse. Kai kuriuose iš jų protestuotojai susirinko minimaliomis saujelėmis, kituose – dešimtimis ir netgi šimtais tūkstančių. Daugiausia – Madride – beveik pusė milijono.
M. Gaddafio sučiupimas
Tiesioginė „Arabų pavasario“ išraiška – karas Libijoje, kurio metu buvo nuverstas ilgametis šalies diktatorius Muammaras Gaddafis. Spekuliacijos apie buvusio libių lyderio buvimo vietą ir galimą suėmimą truko išties nemenką laiko atkarpą.
Nuolatos pasirodydavo vis nauja informacija, esą M. Gaddafis yra apsuptas ir po kelių dienų bus suimtas. Tačiau šie gandai nepasitvirtindavo. Pradėta kelti netgi pačias absurdiškiausias versijas: M. Gaddafis kartu su visais savo pinigaus lėktuvo paspruko į Baltarusiją, kur jį draugiškai sutiko Aliaksandras Lukašenka.
Vis dėlto buvusio Libijos diktatoriaus pasaka truko neilgai. Spalio 20 dieną Vyresnysis Libijos nacionalinės pereinamosios tarybos pareigūnas patvirtino, kad sulaikytas Muammaras Gaddafis mirė nuo sunkių sužeidimų.
1942 metais gimęs Muammaras Gaddafis Libiją valdė nuo 1969 iki 2011 metų. Jo 41 metų valdymo laikotarpis yra ketvirtas pagal ilgumą tarp ne karališkos kilmės valdovų nuo 1900 metų visame pasaulyje. Jis yra ilgiausiai vienai arabų šaliai vadovavęs diktatorius. Kartu su M. Gaddafio buvo suimta ir keletas jo vaikų.
„Lokomotiv“ tragedija
2011 m. Jaroslavlio aviakatastrofa – aviakatastrofa, įvykusi 2011 m. rugsėjo 7 d. 16:02 vietos laiku, Rusijoje, Jaroslavlio srityje, šalia Tunošnos oro uosto. Keleivinis lėktuvas Jakovlev Jak-42 užsakomuoju skrydžiu gabenęs Jaroslavlio „Lokomotiv“ ledo ritulio komandą tuoj pakilęs iš oro uosto nukrito. Katastrofos metu žuvo 44 žmonės, 1 sunkiai sužeistas.
Katastrofą patyręs lėktuvas Jakovlev Jak-42D (serijinis nr. 4520421301017) nuo 1993 m. buvo naudojamas oro linijų bendrovės „Tatarstan Airlines“, vėliau perduotas užsakomųjų skrydžių bendrovei „Yak-Service“, kuri ir vykdė šį skrydį.
2011 m. rugsėjo 7 d. Jaroslavlio „Lokomotiv“ komanda ruošėsi vykti į Minską, kur turėjo vykti 2011–2012 m. Kontinentinės lygos sezono atidarymo varžybos su Minsko „Dinamo“ komanda. Tačiau lėktuvas itin sunkiai pakilo nuo Tunošnos oro uosto (išnaudojo visą pakilimo taką) ir kliudė oro uosto bokšto anteną. Po susidūrimo lėktuvas užsidegė, pakrypo į dešinįjį šoną ir nukrito į Volgos upę (2,5 km nuo oro uosto).
Avarijos metu žuvo praktiškai visa Jaroslavlio „Lokomotiv“ komanda bei lėktuvo įgulos nariai. Rasti išgyvenę tik žaidėjas Aleksandras Galimovas ir skrydžio inžinierius Aleksandras Sizovas. Tarp žuvusiųjų yra daug garsių Rusijos, Čekijos, Latvijos, Slovakijos, Ukrainos, Švedijos, Baltarusijos ledo ritulininkų (Stenlio taurės, pasaulio čempionato, jaunimo čempionato, olimpinių žaidynių nugalėtojų): Josef Vašíček, Stefan Liv, Kārlis Skrastiņš, Pavol Demitra, Karel Rachůnek, Nikita Kliukinas, Jan Marek, Sergejus Ostapčiukas, Ruslanas Salejus, Ivanas Tkačenka, Aleksandras Vasiunovas, Aleksandras Vyuchinas ir kt. Taip pat žuvo kanadietis treneris Brad McCrimmon su visa trenerių brigada.
Po kelių dienų Aleksandras Galimovas nuo sunkių sužalojimų ligoninėje mirė.
Japonijos tragedija ir Fukušima
Japoniją šiemet sudrebino 9 balų stiprumo žemės drebėjimas ir jį sekęs cunamis, įvykęs 2011 m. kovo 11 d. 14 val. 46 min. vietos laiku Japonijoje, rytinėje Tohoku regiono pakrantėje, 130 km į rytus nuo Sendai miesto, 24,2 km gylyje. Tai stipriausias žemės drebėjimas Japonijos istorijoje ir 5 pagal stiprumą Žemėje nuo mokslinio fiksavimo pradžios.Žemės drebėjimą lydėjo 12 pakartotinių smūgių. Japonijos rytų pakrantės miestuose trūkinėjo pastatai, užsidegė Ičiharos naftos perdirbimo gamykla, sustojo 4 atominės elektrinės, kilo gaisrai Tokijuje, buvo nutrauktas traukinių eismas. Kovo 12 d. nepavykus sutaisyti po stichinių nelaimių sugedusios Fukušimos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus aušinimo sistemos, elektrinėje įvyko sprogimas, buvo evakuoti 20 km spinduliu aplink gyvenantys žmonės (iš viso apie 170 000). Kovo 14 dieną 11 val. vietos laiku dėl tos pačios priežasties sprogo ir trečiasis, o kovo 15 d. anksti ryte ir antrasis elektrinės reaktorius. Sprogimai sugriovė dalį pastato ir nors iš pradžių manyta, kad reaktorių apsauginėms talpoms nepakenkta, vėliau antrajame reaktoriuje buvo rasti įskilimai, pro kuriuos į vandenyną teka radioaktyvus vanduo. Aplink elektrinę yra iki pavojingo lygio padidėjęs radiacinis fonas, padidėjusi radiacija nustatyta ir 330 metrų nuo kranto vandenyne.
Netrukus po žemės drebėjimo kilo 10 m aukščio cunamio banga, užliejusi lygumas Sendajaus apylinkėse bei mažesnės bangos kitose rytinėse Japonijos pakrantėse. Laivai, automobiliai, pastatai, konteineriai ir visa kita cunamio kelyje tapo milžiniška šiukšlių mase. Cunamio pavojus paskelbtas visose Ramiojo vandenyno pakrančių šalyse, tačiau jose jokios žymesnės žalos nepadarė.
Per žemės drebėjimą ir cunamį buvo sugriauta apie 18 000 ir sugadinta apie 130 000 namų, 450 000 žmonių turėjo apsistoti laikinose pastogėse, 4,4 mln. namų ūkių buvo palikti be elektros ir 1,5 mln. be vandens.
Japonijos ministras pirmininkas Naoto Kan kovo 13 dienos kalboje teigė, kad padėtis yra „sunkiausia ir sudėtingiausia krizė Japonijoje per 65 metus po Antrojo Pasaulinio karo“. Tuo tarpu kovo 16 d. imperatorius Akihito savo kalboje per televiziją krizę apibūdino kaip „neregėto masto“ ir vylėsi, jog žmonės, dirbdami kartu, įveiks iškilusias problemas.
Per žemės drebėjimą ir cunamį žuvo arba dingo be žinios apie 24 000 žmonių.
Norvegijos tragedija
Teroro aktai Norvegijos sostinėje Osle ir už 35 km nuo jos esančioje Utojos saloje buvo įvykdyti 2011 metų liepos 22 dieną. Pirmiausiai, liepos 22 d. 15 val. 22 min. vietos laiku buvo susprogdinta bomba prie Norvegijos vyriausybės pastato. Sprogimo metu žuvo 7 žmonės. Antroji ataka įvyko po mažiau nei dviejų valandų nuo pirmosios atakos. Norvegijos darbo partijos organizuotoje jaunimo stovykloje, Utojos saloje mažiausiai vienas policininku persirengęs ginkluotas užpuolikas pradėjo šaudyti į poilsiautojus. Šio išpuolio metu žuvo mažiausiai 86 žmonės, įskaitant artimus premjero Jenso Stoltenbergo draugus.
Norvegijos policija areštavo 32-iejų metų norvegą Andersą Beringą Breiviką, kuris iš pradžių buvo kaltinamas dėl atakos saloje, bet vėliau jam buvo pateikti įtarimai dėl abiejų nusikaltimų. Breivikas apibūdinamas kaip krikščionių fundamentalistas, radikaliųjų dešiniųjų sionistas ir aršus islamofobas.
Europos Sąjunga, NATO ir daugelis kitų pasaulio šalių išreiškė palaikymą Norvegijai bei pasmerkė atakas.
