„Apėmė dvigubas jausmas – man atrodo, kad kiti buvo vertesni. Iš kitos pusės, labai malonu, kad mane nominavo“, – taip savo būseną išreiškė kardiologas-konsultantas Audrius Šimaitis, sužinojęs, kad nugalėjo Jungtinės Karalystės metų lietuvio rinkimuose.
Pokalbis su Kornvalyje įsikūrusiu gydytoju apie emigraciją, sveikatos apsaugą Britanijoje, širdies ligas ir patarimus čia gyvenantiems lietuviams.
Sužinojęs, kad tapote JK Metų lietuvių, labai nustebote. Kaip manote, kodėl žmonės savo balsą atidavė už jus?
Man tai buvo labai netikėta, tačiau dabar jau pradėjau džiaugtis. Tuo labai džiaugėsi mano šeima: žmona, sūnūs Aistis ir Joris. Nežinau, kodėl žmonės balsavo už mane – aš nesu aktyvus lietuvių bendruomenėje Jungtinėje Karalystėje, tačiau gana aktyviai reiškiuosi kitur: su keliais bendraminčiais kuriame projektus sveikatos apsaugos srityje, vedu dienoraštį socialiniame tinklalapyje „Facebook“, rašau straipsnius sveikatos temomis. Matyt, dėl to ir buvau pastebėtas.
Gal išduosite, kuriam iš nominantų būtų atitekęs Jūsų balsas?
Visi jie verti nominacijos ir pergalės, sunku išskirti iš kitų. Einaras Vildė labai aktyvus visuomenininkas, Beata – be abejonės, taip pat. Tačiau turbūt aš balsuočiau už lietuviškos mokyklos vadovę (Gytę Eismontienę – red. past.). Mano nuomone, švietimas ir lietuvių kalbos puoselėjimas – labai svarbu.
Šešerius metus gyvenate ir dirbate Anglijoje. Kas paskatino čia įsikurti?
Lietuvą palikau, kai priėjau tokią ribą, kur nebegalėjau tobulėti nei kaip gydytojas, nei kaip žmogus. Aš ėmiau dusti nuo korupcinės aplinkos, valstybės požiūrio į gydytoją. Žmonės emigruoja, kai tampa svetimi savo Tėvynei. Kas nori išvažiuoti iš savo namų? Juk tai sprendimas, priimamas ne per vieną naktį. Lietuvoje, kaip Prezidentė įvardijo savo pranešime, žmogus yra užmirštas. Džiaugiuosi čia atvažiavęs ir stengiuosi tą patirtį, kurią gaunu čia, sukaupti ir perduoti Lietuvai. Grįžti norėtųsi, bet ne į tokią situaciją, kokią yra dabar. Kita išeitis – grįžti su kolegomis ir keisti sistemą.
Kokių skirtumų matote Lietuvos ir Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sistemose?
Tobulų sistemų nėra, ir viena, ir kita turi savų pliusų ir minusų. Bet Lietuvoje minusų daugiau. Britanijoje sveikatos apsaugos sistema nuolat keičiasi, adaptuojasi prie esamų sąlygų, nebijo reformų. Reformų stabdžiai Lietuvoje – kyšiai. Britams atrodo nesuvokiama, kad mokant mokesčius ir gydytojui gaunant gerą atlyginimą, dar reikia mokėti papildomai.
Vienintelė dovana, kurią čia gauna gydytojas – atvirukas su padėkos žodžiais. Lietuvoje, siekiant panaikinti kyšius, susivienyti turi visi: valstybė išreikšti aiškią politiką, žmonės būti solidarūs ir suprasti, kad jei duodu kyšį, vadinasi aplenkiu kažką eilėje, o gydytojai – etiški, o ne besirūpinantys savo mini verslu ir besipriešinantys bet kokioms permainos, nes tuo atveju jie gali netekti tų pajamų.
Dirbate Karališkojoje Kornvalio ligoninėje ir privačioje Ramsay Duchy klinikoje kardiologu-konsultantu. Ar dažnai tenka susidurti su pacientais lietuviais?
Kadangi Kornvalis yra labiau kurortinis miestas, tautiečių apskritai čia nėra labai daug, todėl per metus turiu tik kelis pacientus lietuvius. Esu pastebėjęs, kad lietuviai čia šiek tiek vengia kreiptis į gydytojus. Geriausias pavyzdys – pažįstamas prieš kelias dienas skambino ir klausė patarimo dėl sveikatos. Pasirodo, nors jis jau 12 metų gyvena čia, o dar nėra užsiregistravęs pas šeimos gydytoją. Čia atvažiavusiems sunku perprasti kitokią sistemą, problemų kyla ir dėl kalbos barjero. Juk užmegzti ryšį su gydytoju, perprasti medicininius terminus reikia daugiau nei kelių kasdienių žodžių. Tačiau vis dėlto reikėtų stengtis gyventi pagal šios šalies sistemą.
Man pačiam, kaip gydytojui, buvo keblumų dėl kalbos skirtumų. Kai prieš atvykdamas į Angliją metus dirbau Australijoje, gulinčio paciento paprašiau atsisėsti. Tai ir sakau „sit down“, o jis žiūri į mane ir nesupranta, ko aš noriu. Pasirodo, anglų kalboje „sit down“ tinka tik siūlant atsisėsti stovinčiam žmogui, o gulinčiam jau reikėtų sakyti „sit up“.
Kokių patarimų galėtumėte duoti žmonėms, norintiems išsaugoti sveiką širdį?
Patarčiau nerūkyti – tai sukelia širdies ligas. Vengti alkoholio, kuris turi neigiamą įtaką širdies raumeniui, silpnina jos veiklą. Sveikai maitintis – vartoti mažiau riebalų, daugiau vaisių, daržovių. Būtinas fizinis aktyvumas – bent 30 minučių kasdien aktyviai judėti, ne tik nueiti iki parduotuvės ir atgal. Taip pat būtinas ritmas tarp darbo ir poilsio.
Kada patartumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją?
Jutimai krūtinės plote iš vienos pusės gali būti pervargimo pasekmė, tačiau gali įspėti ir apie pavojingą ligą. Svarbu laiku kreiptis, jei skausmai gniaužiantys, spaudžiantys, su baimės jausmu, plintantys į ranką ar į nugarą. Apskritai, jei kirba abejonė – geriau išsiaiškinti.
Ar jūs pripažįstate liaudies ir alternatyviąją mediciną?
Pats asmeniškai tuo nesinaudoju, bet neneigiu. Ko nežinai, negali atmesti. Tačiau pulti į kraštutinumus nėra patartina. Svarbu surasti aukso viduriuką tarp vakarietiškos medicinos ir liaudiškų metodų. Tikiu, kad pasaulis atras tą viduriuką, nes dabartinė medicina, nors ir toli pažengusi, nėra pajėgi atsakyti į visus klausimus. Tačiau be abejonių tikiu, kad teigiamas mąstymas ir tikėjimas padeda įveikti ligą, kaip ir pasitikėjimas savo gydytoju. Kartais netgi operacijų sėkmė priklauso nuo paciento dvasinio ir moralinio nusiteikimo.
