„Pleistras naikina daugelį labai pavojingų bakterijų – net ir tas, kurios atsparios antibiotikams, slopina uždegimines reakcijas, – pasakoja T. Juknius. – Mintis sukurti antibakterinį pleistrą man kilo galvojant apie „karštus“ taškus – vietas, kuriose vyksta karas, stichinės nelaimės. Ten, kur tikimybė užsikrėsti yra labai didelė, o gauti medicininę pagalbą sudėtinga, net ir smulkūs sužeidimai gali būti pavojingi gyvybei. Jei, pavyzdžiui, į žaizdą patenka auksinio stafilokoko bakterija, kuri atspari antibiotikui meticilinui – gali tekti amputuoti galūnę arba žmogus gali mirti“.
Reikalingi bandymai su gyvūnais ir bakterijomis atliekami LSMU Veterinarijos akademijoje siekiant išsiaiškinti veiksmingumą ir rizikos taškus. Sekanti stadija- bandymai su žmonėmis. Pasak T. Jukniaus, pleistro kainą, ištobulinus gamybos technologiją, galima sumažinti iki kelių centų.
T. Juknius studijavo ne tik dviejuose didžiausiuose Kauno universitetuose, tačiau tobulinosi ir užsienyje.
Išradimas, paskatintas kilnios minties, gali pasitarnauti kritinėse situacijose, kai kyla pavojus kraujo užkrėtimui. Tuo tiki ir teikia finansinę paramą tyrimams du universitetai (KTU ir SMU). Unikali idėja Lietuvoje, tokių tyrimų fragmentų yra, bet tokiu nano dalelių pritaikymu Europos kontekste nėra, todėl universitetų bendruomenė teigia, kad tai yra unikalu Europoje.