Plaukiojam tarp dalelių
Daugelis dalykų, kurie žmonėms atrodo mistiški ir nepaaiškinami, anot E. Kirdos, yra moksliškai ištirti. Visatos informacinėje torsinėje struktūroje įrašyta visa jos informacija. Tai ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis.
„Mūsų smegenys tiesiog „maudosi“ šioje struktūroje, mūsų pasąmonė sugeba skaityti jos informaciją. Visata pripildyta pirminių eterio dalelių. Visa tai panašu į pilną kamuoliukų baseiną. O mes esame tų dalelių vandenyne ir iš jų padaryti. Be to, visi esame glaudžiai susiję informaciniais saitais. Visi ir kiekvienas atskirai gyvename sraute ir „tekame“ didžiuliu greičiu. Viskas akimirksniu kinta, nėra nieko stabilaus. Taigi visatoje lekiame milžinišku greičiu, mintimis ir norais kurdami savo gyvenimą“, – pokalbį pradėjo E. Kirda.
Anot pašnekovo, šioje informacinėje struktūroje visi esame susiję ne tik su kitais žmonėmis, bet ir gyvūnais ar augalais. Dažnai kai kurie žmonės jaučia bendrą žmonijos skausmą. Pavyzdžiui, per cunamius, kurie vyksta toli nuo jų gyvenamosios vietos, patiria tam tikrus fizinius negalavimus. „Mūsų tarpusavio ryšys egzistuoja, nepaisant to, kaip toli vieni nuo kitų būtume, koks atstumas mus skirtų“, – aiškino fizikas.
Viskas viename
E. Kirdą dažnai vadina parapsichologu, ekstrasensu, kosmoenergetiku, bioenergetiku, tačiau nė vienas iš šių pavadinimų iki galo neatspindi jo veiklos.
„Šie pavadinimai mano atžvilgiu iš principo nėra teisingi. Aš save vadinu universu. Šis žodis kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „viskas viename“. Manyje, kaip ir visatoje, yra daug visko“, – tvirtina pašnekovas.
E. Kirda mokykloje buvo tiksliųjų mokslų šalininkas, tačiau universitete baigė fiziką. Kai prisirinko daug faktų, kurių nepaaiškina tradicinis mokslas, susidomėjo ezoterika.
Įtarimų, kad visatoje yra ko nors daugiau, negu kad rašo mokslo žurnalai, E. Kirdai kilo dar būnant 16 metų. Tuo metu pas senelį jis rado seną homeopatijos vadovėlį. Jame buvo parašyta, kad kuo mažesnė veikliosios medžiagos koncentracija vaistuose, tuo jie geriau veikia. Tuomet jis dar nesuprato, kodėl taip yra.
„Dabar žinau, kad homeopatinių vaistų principas – „panašus gydo panašų“. Tai reiškia, kad medžiagos, sukeliančios panašius į ligos išprovokuotus simptomus, gali juos ir gydyti. Homeopatiniai vaistai gaminami daug kartų skiedžiant pagrindinę medžiagą: vis plakant su vandeniu, spiritu arba trinant su cukrumi. Gautas mišinys gydo geriau negu gryna medžiaga ir jo poveikis visiškai ne cheminis, o energoinformacinis“, – pasakojo E. Kirda.
Nuo 90-ųjų pradžios vyras pradėjo gamtos objektų poveikio aplinkai tyrimus. Visų tų ieškojimų rezultatas – harmonizatoriai, veikiantys kaip homeopatiniai vaistai ir galintys atskirais atvejais suteikti pagalbą žmogui ar aplinkai.
Bandoje – vidutinybės
Fiziko teigimu, jeigu žmogus tinkamai maitintųsi, gertų kokybišką vandenį, kvėpuotų švariu oru, neturėtų žalingų įpročių, gyventų arčiau gamtos, nepatirtų streso ar įtampos, tai teoriškai gyventų 120–150 metų. Dabartiniai 60-mečiai turėtų atrodyti kaip 30-mečiai.
„Kiek pažįstate taip atrodančių žmonių?“ – klausia E. Kirda.
Užtenka 40 dienų nesijuokti ir liūdėti. Žmogaus mintys pereina į pasąmonę, kuri anksčiau ar vėliau sukelia onkologines ligas.
Tam, kad nesusirgtum, reikia gerai jaustis. Jei blogai jaučiamės darbe, reikia jį keisti. Privalome gerai išsimiegoti, keisti gyvenimo būdą ir būtina susitvarkyti gyvenamąją vietą. Tačiau visų pirma reikia pradėti nuo vaikų, teisingai juos orientuoti į vertybes.
„Mūsų, suaugusiųjų, pagrindas jau suformuotas nuo kojų iki galvos, todėl dabar ką nors keisti sunku, bet tikrai įmanoma“, – sako E. Kirda.
Kone labiausiai mus slegia miesto aplinka, neišvengiamai jaučiame vieni kitų įtaką. Jei yra galimybė, reikia bėgti nuo minios, nes ji tempia žmogų atgal. Bandoje tampama vidutinybėmis.
„Žmonės iš kaimo dažnai pasiekia kur kas daugiau nei miestiečiai“, – mano Edmundas.
Vanduo slegia
Žemėje yra įvairiausių geopatogeninių struktūrų, tinklų, požeminių vandenų, darančių neigiamą poveikį žmogaus savijautai ir sveikatai.
Pavyzdžiui, jūreiviai ilgai plaukiodami jūroje išsenka, praranda fizines jėgas. Jiems būtina nors trumpam pabūti sausumoje. Mat vandenyje jie gauna per mažai žemės energijos, todėl nusilpsta. Netgi geras maistas tik laikinai gali padėti palaikyti sveikatą.
Anot E. Kirdos, lygiai taip pat yra ir su gyvenamaisiais pastatais. Reikia vengti pelkėtų vietų, nes vanduo „sodina“, o fizinis kūnas nuo to kenčia.
„Dabar statybų įmonės nebesirenka, kur statyti gyvenamuosius būstus. O tai, ką perka žmogus, – loterija. Būna taip, jog visas sklypas yra tokioje vietoje, kur vanduo yra mažesniame nei trijų metrų gylyje, be abejo, tokioje vietoje visi žmonės sirgs. Jei žmogus silpnesnis, jis sulauks ir onkologinių ligų“, – sako E. Kirda.
Jei namas pastatytas šaltiniuotoje vietoje, buvusiame durpyne ar pelkėje, jei kadaise toje vietoje buvo kapinės, fizikas teigia, jog gyvenate sveikatai pavojingoje zonoje. Tačiau naudojant specialius harmonizatorius galima neutralizuoti kenksmingą geopatogeninių zonų poveikį.
Mirdavo nuo vaistų
Be šių dalykų, E. Kirda domisi ir tradicine bei naująja homeopatija. Panevėžio bendruomenių rūmuose miestiečius jis supažindino ne tik su homeopatijos subtilybėmis, bet ir paaiškino, kaip tokių vaistų galima pasigaminti patiems.
Homeopatija atsirado daugiau kaip prieš 200 metų. Tais laikais medicina nebuvo itin pažengusi. Ligos buvo gydomos tokiais netradiciniais būdais kaip kraujo nuleidimas ar įvairiais keisčiausios sudėties mišiniais. Ligoniai sulaukdavo galo ne tiek nuo pačios ligos, kiek nuo apsinuodijimo medikamentais – perdozavę kenksmingų medžiagų.
Tada medikai suprato, kad gydytis cheminiais preparatais yra ne tik kenksminga, bet ir pavojinga. Buvo ieškoma būdų, kaip tą žalą sumažinti ar net panaikinti. Vokiečių gydytojas Samuelis Hanemanas atrado, kaip galima pasinaudoti medžiagų tam tikromis informacinėmis struktūromis, ir tai panaudojo žmogaus organizmui gydyti, sureguliuoti.
S. Hanemanas pastebėjo, kad kuo tinktūra labiau atskiesta, tuo ji geriau veikia: ligonių mirčių gerokai sumažėjo. Iš šito pastebėjimo ir gimė vienas esminių homeopatijos postulatų.
„Man priimtinas metodas – vaistams gaminti naudoti tik nuskaitytas medžiagų informacines struktūras. Visa esmė yra nustatyti, kaip jas rasti ir užrašyti. Iš naudingų medžiagų nurašyta ir patekusi į organizmą informacinė struktūra suveikia lyg sprigtas – ji primena organizmui, kad šis nepasisavina tam tikrų medžiagų iš maisto ir dėl to jų stinga.
Homeopatinių preparatų suaktyvintas organizmas vėl pradeda pasisavinti grynas medžiagas iš maisto. Tiek tradicinė, tiek naujoji homeopatija laikoma holistinio gyvenimo dalimi, nes padeda neužteršti kūno cheminiais vaistais. Priešingai – pasitelkiant homeopatiją galima netgi išvalyti cheminių vaistų likučius, daugybę metų saugiai tūnančius ląstelėse ir tarp jų“, – kalbėjo E. Kirda.
Siūlo gerti „šieną“
Anot specialisto, yra sudaryti didžiuliai homeopatijos žinynai – repertoriumai. Juose rašoma, kaip naudotis, atpažinti ligos požymius. Be to, žmonės yra suskirstyti į psichologinius tipus. „Čia naudojamos ir labai kenksmingos medžiagos, tokios kaip gyvsidabrio druskos, gyvačių, bičių nuodai.
Tačiau homeopatijoje mes išvengiame nuodingų medžiagų poveikio. Galima gydytis tokiais preparatais, nes viskas atskiedžiama milijonus kartų. Tarkim, turime kilogramą vadinamųjų homeopatinių grūdelių, o ten gali būti viena molekulė tos medžiagos arba ne. Lieka tik grynas informacinis įrašas“, – aiškina Edmundas.
Jeigu yra peršalimo požymiai, peršti akis, bėga nosis, reikia ieškoti panašių savybių turinčių vaistų. Tai elementari daržovė – svogūnas. Jei juo ištrintume nosį, pasireikštų tokie patys požymiai.
Anot E. Kirdos, yra ir kitas, dažno pamiltas liaudiškas gydymosi metodas – vaistažolėmis. Tačiau fizikas perspėja ir čia būti atsargiems. Senovinis gydymasis žolelėmis iš dalies buvo laikomas ir cheminiu, ir homeopatiniu. Iš arbatos galima padaryti homeopatinį preparatą, specialiu būdu užrašant tik to augalo turimą informaciją.
„Ne paslaptis, kad vaistams gaminti naudojami augalai iš esmės beveik visi yra nuodingi. Ir netgi trumpalaikis žolelių vartojimas gali būti kenksmingas. Apskritai bet kokią žolę galima vartoti dvi tris savaites ir pakeisti į kitą. Kitaip organizmas per daug prisirenka tų pačių medžiagų ir apsinuodija“, – aiškino vyras.
Jis rekomenduoja gerti žoleles, kurias vadiname šienu. Tai kai kurie kultūriniai augalai, obelų, kriaušių, serbentų lapai, įvairios džiovintos uogos, vaisiai. Beje, dėl toksinių medžiagų reikėtų vengti vyšnių, trešnių, slyvų lapų.
Vyras vietoj pelyno siūlo vartoti dirvinį kietį. Mat pelyno medžiagos labai greitai kaupiasi organizme, o iš jo sunkiai ir lėtai pasišalina. Kaip pasakojo žinovas, net geriant vermutą galima apsinuodyti pelynu.
Ypač nedraugiškos mūsų organizmams yra dėmėtoji mauda, juodoji drignė, nuokana. Pavojų kelia ir greitai pradėsiantys miškuose žydėti žalčialunkiai.
„Jie primena mažus alyvų žiedelius, tačiau pakramčius stiebelį gali iškristi dantys. O vos kelias uogas suvalgęs vaikas gali mirtinai apsinuodyti“, – teigė E. Kirda.
Kenksmingos medžiagos pražudys
Fiziko teigimu, net ir pasaulyje plačiai aptarinėjama gimstamumo mažinimo politika vyksta per kenksmingus priedus, suvartojamus kartu su maistu. Juk maistas yra statybinė medžiaga, kuria regeneruojame savo kūną. Kas septynerius metus virstame tuo, ką esame suvalgę.
Vien JAV per metus beveik milijonas žmonių miršta nuo vaistų poveikio. Nepaisant to, ar liga pagydoma, ar ne, kartu kenkiama ir kitiems organams.
„Mažinti žmonijos populiaciją padeda net ir įvairios dantų pastos rūšys. Jose esantis fluoras ne tik tirpdo dantų emalį, bet ir kaip alkoholis slopina dvasingumą. Juk fluoro junginiai tirpdo stiklą“, – tvirtino pašnekovas.
Maisto pramonė beveik susiliejo su chemijos pramone. Populiariuose gėrimuose, kurie tinka tik metalo paviršiui šveisti, yra fosforo rūgšties, tirpdančios kaulus ir dantis.
„Visi šie veiksniai neigiamai veikia moterų sveikatą ir didina galimybę nesusilaukti vaikų. Tokia politika vykdoma visame pasaulyje. Atėjusieji į valdžią taip pat turi tokiais tapti arba nepritampa ir pasitraukia… Ir viskas tik todėl, kad pasaulyje mūsų būtų kuo mažiau. Aš vis dėlto tikiuosi, kad naujos žinios padės žmonėms susivokti, kaip jie gyvena, ir pasukti savo gyvenimą nauja vaga“, – sakė E. Kirda.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
