Pirkėjai nori panaudoti dar kartą
Plastikinių maišelių problema išlieka aktuali visai Europai. Skaičiuojama, kad Lenkijoje, Slovakijoje per metus vienam gyventojui plonų, mažesnio nei 50 mikronų storio plastikinių maišelių, tenka daugiau nei 450, palyginimui danas suvartoja tik 4. Lietuvoje skirtingų šaltinių duomenimis kiekvienas gyventojas sunaudoja apie 230 plonųjų plastikinių maišelių.
Lengvieji plastikiniai maišeliai, kokių daugiausia suvartojama ES, rečiau naudojami pakartotinai, nei storesni plastikiniai maišeliai, dėl to jie lengviau tampa šiukšlėmis ir dėl jų lengvo svorio yra didesnė tikimybė, kad jie pateks į aplinką, tiek į sausumą, tiek į gėlo vandens ir jūrų ekosistemas.
Tyrėjai sako, kad ypač svarbu norint sumažinti plastikinių maišelių vartojimą, yra gyventojų požiūris į problemą. Imdami plastikinį maišelį ir tikėdamiesi jį panaudoti dar kartą pirkėjai to nelaiko žala gamtai. „Nors storesni plastikiniai pirkinių maišeliai dažniau panaudojami pakartotinai, tačiau patys ploniausi vienkartiniai dažniausiai keliauja tiesiai į atliekas“, – pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros dėstytoja dr. Renata Dagiliūtė.
Renkasi kelias priemones
Mokslininkė išskiria dvi pagrindines priemones – visuomenės švietimą ir apmokestinimą – kurios paprastai pasitelkiamos kovai su tarša. Ir dabar apsipirkdami lietuviai už storesnius plastikinius maišelius turi susimokėti, o plonieji plastikiniai maišeliai yra apmokestinti netiesiogiai, jų kaina paprastai būna įskaičiuota į produkto kainą.
„Žinoma, tiesiogiai apmokestinus visus plastikinius maišelius atsirastų paskata susimąstyti, ar tikrai vienai ar kitai prekei reikia maišelio, taip pat tai skatintų pagalvoti apie alternatyvas – daugkartinius maišelius, tų pačių vienkartinių maišelių pakartotinį panaudojimą. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad net ir įvedus mokestį, penktadalis vartotojų vis tiek pirktų ir naudotų tokius maišelius“, – sako dr. R. Dagiliūtė.
Nemažiau aktuali ir švietimo funkcija, kuri leidžia vartotojams susipažinti su informacija, kokią žalą aplinkai daro tokių maišelių atliekų patekimas į aplinką, kiek kainuoja tokių atliekų surinkimas ir tvarkymas, kiek išteklių sunaudojama maišelių gamybai. Tai prisidėtų prie racionalesnio plastikinių maišelių naudojimo ir mažesnio tokių atliekų susidarymo.
Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas sako, jog socialinėmis reklamomis ir kitais paveikiais būdais vartotojams reikėtų skleisti dvi svarbias žinias: pirmąją – kokią žalą aplinkai, ypač vandens ekosistemoms, daro plastikiniai pirkinių maišeliai, antrąją – jog tokius maišelius puikiausiai galima pakeisti kitais, tausojančiais aplinką gaminiais. Kokiais?
„Žmonėms reikia suteikti pasirinkimą, ir čia matau nišą vietos verslui, kuris galėtų imtis gaminti patrauklius, patogius bioskaidžius arba daugkartinio apsipirkimo krepšius“, – siūlo aplinkos ministras.
Įtrauktų ir mažuosius
Siekiant didinti gyventojų sąmoningumą mokslininkai ragina atsižvelgti į visus vartotojus, taip pat tėvelius skatinti savo atžalas rinktis draugiškas aplinkai pakuočių alternatyvas. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja mokslui, dr. Miglė Stančikaitė pastebi, kad tokios auditorijos – labiausiai imlios.
„Pagelbėti aktyvinant šį procesą galėtų ir socialinė reklama televizijoje, specialių TV laidų ar siužetų demonstracija, ypač orientuota į vaikų, jaunimo auditoriją. Užsienyje teko matyti labai žaismingų atliekų rūšiavimui skirtų talpų, į kurias mažieji su malonumu bėga mesti popierėlio ar plastikinės pakuotės“, – teigia dr. M. Stančikaitė.
Pirkėjai turėtų suvokti, kad geriausias pasirinkimas – išvis neimti plastikinių maišelių arba rinktis ekologiškas alternatyvas. Plastikinių maišelių perdirbimas nėra gera išeitis, nes dėl mažo storio ir nedidelio svorio jų perdirbimo vertė nėra didelė. Plastikiniai maišeliai nėra atskirai surenkami, jų gabenimas brangus, o jiems plauti prieš perdirbant reikia didelio kiekio vandens. Pagal „Bio-Intelligence“ atliktą tyrimą nustatyta, kad 2020 m. perdirbimo apimtis sudarys mažiau kaip 10 proc. Pagal atliekų hierarchiją pirmenybė teikiama prevencijai ir pakartotiniam naudojimui, o ne perdirbimui, tad manoma, jog padidinus perdirbimo apimtis plastikinių maišelių problema nebūtų išspręsta.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija.
